„Man buvo priešlaikinis gimdymas, todėl Aidaną patalpino į specialų inkubatorių. Mano mama pasakė, kad ji matė nedidelę edemą ant jo veidelio, o visa kita su berniuku buvo tvarkoje. Tada aš buvau puikiai nusiteikusi, džiaugiausi, kad susilaukiau dar vieno sūnaus“, – pasakojo Vikki.
Tačiau netrukus moters džiaugsmą pakeitė nerimo ir baimės jausmas. Mat po trijų savaičių paaiškėjo, kad kūdikį nuolat ištinka epilepsijos priepuoliai. Gydytojai, atlikę mėnesio amžiaus berniuko apžiūrą, diagnozavo jam smegenų pažeidimą, – rašo mirror.co.uk.
„Neabejoju, kad gydytojai – puikūs specialistai, tačiau jie negalėjo pasakyti, kas sukėlė patologiją ir kaip ji vystysis toliau. Prisimenu, kaip nejausdama žemės po kojomis išėjau į gatvę, sėdau į automobilį ir apsiverkiau. Niekaip negalėjau susitaikyti su mintimi, kad turėsiu auginti neįgalų vaiką“, – prisipažino dviejų vaikų motina.
Po to, kai Aidanas buvo išrašytas iš ligoninės, Vikki ir toliau stebėjo savo sūnelį, tikėdamasi, kad gydytojai suklydo. Tačiau berniukui augant ant jo kūno atsirado ir pradėjo didėti augliai bei gumbai, kurie deformavo jo veidą ir kojas.
Didžiuliais augliais susirūpino ir specialistai, taip ir nesugebėję tiksliai diagnozuoti ligos. Paslaptingą Aidano ligą tyrė 12 gydytojų iš trijų skirtingų ligoninių. Jie pateikė skirtingas išvadas. Tarp jų – Protėjo sindromą. Tačiau visi tyrimų rezultatai dėl galimos ligos nepasitvirtino.
Tačiau dabar medikai vis dėlto linkę manyti, kad tai nepagydoma genetinė patologija, pasireiškianti odos anomalijomis ir kaulų deformacija. Šio berniuko artimieji dabar nuolat lankosi Londono ligoninėje, kur specialistai atlieka reikiamus tyrimus ir ruošia mažylį būsimai operacijai, per kurią jam bus pašalinta dalis veido auglio.
Laukdami operacijos dienos Aidano tėvai ir jo vyresnysis brolis, 13 metų Danielis stengiasi įvairiausiais būdais pralinksminti mažojo ligonio gyvenimą. Tiesa, neretai jų pasivaikščiojimai ir žaidimai virsta tikra kančia.
„Aš jau susitaikiau su mintimi, kad mano sūnus niekada nevaikščios ir nekalbės. Jis mano vaikelis, todėl myliu tokį, koks yra. Tačiau žmonės, kuriuos mes susitinkame gatvėje, būna labai žiaurūs: jie rodo į Aidaną pirštais, net sustoja, norėdami iš arčiau apžiūrėti jį. Kartą mes su sūnumis nuėjome į muziejų ir man teko pasakyti vienam iš lankytojų, kad žiūrėtų į meno kūrinius, o ne į mūsų vežimėlį. Laimė, yra ir kitokių žmonių, kurie supratingai žiūri į mūsų šeimą. Pavyzdžiui, taksi vairuotojai neretai atsisako imti pinigus už pravažiavimą, patardami skirti tuos pinigus gydymui“, – pasakojo Vikki.
Nepaisant to, dviejų metų Aidano, su itin reta ir nenustatyta patologija, tėvai priversti imti dideles paskolas specialioms priemonėms, kad ir neįgaliojo vežimėliui, reikėjo pakloti nemažai pinigų. Bėda ta, kad jie negali kreiptis pagalbos ir į labdaringas organizacijas arba atidaryti savo portalą, skirtą lėšų rinkimui, kol nėra tiksliai nustatytos ligos.
Dabar Aidano tėvai jau išleido beveik 10 tūkst. svarų. Ne veltui sakoma, kad bėda nevaikšto viena. Mat, tikėtina, kad Vikki bus atleista iš darbo dėl etatų mažinimo, kadangi dėl sūnelio ligos ji dirba ne visą darbo savaitę. „Jei aš prarasiu darbą, mes prarasime savo namą“, – liūdnai pridūrė moteris.
Parengė Sniegė Pilypienė
