Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas daktaras Petras Butėnas sakė, kad dažnai vasarą patirtos traumos nėra didelės, tačiau dėl karščio į žaizdas greičiau patenka infekcijų. Todėl net ir nedideles paviršines žaizdas svarbu dezinfekuoti ir kuo skubiau aptvarstyti.
Kultūros stoka
Šiltuoju metų laiku iškylaujantys, darže besidarbuojantys ar sportuojantys žmonės susižeidžia dažniau.
Ypač dažnai susižeidžiama stiklo šukėmis, ant jų iškylautojams pasitaiko užlipti tiek sausumoje, tiek ir vandenyje. Todėl vykstant iškylauti į gamtą gydytojas patarė būtinai pasiimti tvarsliavos, dezinfektanto, nuskausminamųjų vaistų.
P. Butėnas apgailestavo, kad lietuviai linkę teršti aplinką, vengia po iškylos susirinkti ir išsivežti šiukšles, kurios ne tik kenkia aplinkai, bet ir tampa traumų priežastimi.
„Mūsų kultūra gana menka šiuo klausimu. Stebiuosi, kaip į gražiausius gamtos kampelius atvykusiems žmonėms atrodo, kad po jų daugiau ten niekas nesilankys. Jeigu atsivežei šiukšlių, tai būk mielas, išsivežk“, – sakė medikas.
Palankus oras bakterijoms
Paprastai vasariški sužeidimai būna nedideli. Tai – vadinamosios mikrotraumos, susijusios su minkštųjų audinių, odos pažeidimais. Vėsesniu oru jos nebūtų baisios, tačiau vasarą, esant didesnei taršai, žaizdos pradeda pūliuoti, į jas greičiau įsimeta infekcijų.
„Vasarą padaugėja paviršinių infekcijų, kurios negydomos gali gana sparčiai išplisti ir net sukelti grėsmingas situacijas, pavyzdžiui, sepsį. Infekcija gali įsimesti ir po nedidelės traumos. Užtenka net ir gilesnio įdrėskimo, nes kai būna šilta – 20–30 laipsnių šilumos, bakterijos žymiai greičiau dauginasi ir palankiau gyvena. Odos pažeidimas yra atviri vartai patekti infekcijai“, – aiškino P. Butėnas.
Anot pašnekovo, infekcijos labiausiai gresia tiems, kurių organizmas yra nusilpęs.
Tvarstyti reikia
Infekcijos galima išvengti, jeigu susižeidus bus tinkamai suteikta pirmoji pagalba.
„Susižeidus visuomet reikėtų kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą, kur pakonsultuos specialistai ir, jeigu reikia, pacientas bus paskiepytas nuo stabligės. Ten bus sutvarkyta žaizda ir tai bus žymiai saugiau, negu gydytis pačiam“, – įsitikinęs gydytojas.
Bet juk dėl menko susižeidimo į gydytoją kreiptis lyg ir nepatogu. P. Butėnas patarė – jei žaizda negili, reikėtų bent jau patiems dezinfekuoti aplink žaizdą esančią odą namų dezinfektantu ir ant žaizdos uždėti sterilų tvarstį.
„Geriausi dezinfektantai yra jodo turintys preparatai“, – sakė gydytojas.
Ar žaizdą reikėtų sutvarstyti arba užklijuoti pleistru? Juk manoma, kad nesutvarstyta žaizda gyja greičiau. Daktaras P. Butėnas teigė, kad uždėti tvarstį ant žaizdos reikėtų.
„Kelias dienas – maždaug iki savaitės – žaizdelė turėtų būti užklijuota“, – patarė medikas.
Jeigu susižeidus pakyla temperatūra, svarbu nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, nes tai ženklas, kad prasidėjo infekcija. Infekcija pasireiškia karščiavimu.
