Kartais net ir specialistams sunku pasakyti, dėl ko ima streikuoti skrandis. Apsinuodijimas nekokybišku, pasenusiu maistu - dažniausia priežastis.
Kartais skrandis nepajėgia suvirškinti maisto. Pavyzdžiui, jis per riebus, per daug įvairus. Arba jo buvo tiesiog per daug, ir nesuvirškintas maistas pradėjo rūgti.
Apsinuodijimą gali sukelti ir su maistu patekę mikroorganizmai - bakterijos, virusai. Jie sukelia infekcines ligas.
Požymiai - nebūtinai iškart
Kaip atskirti, kada žmogus susirgo infekcine liga, o kada tiesiog apsinuodijo?
Jei su maistu į organizmą pateko infekcijos sukėlėjų, pavyzdžiui, salmonelių, šigelių, rotavirusų, požymiai ima reikštis ne iškart, o po tam tikro laiko - keleto valandų ar kelių dienų.
Apsinuodijimas grybais taip pat pasireiškia po pusės paros ar vėliau.
Tuo tarpu apsinuodijus maistu jau po pusvalandžio galima pajusti pirmuosius simptomus.
Šalina toksines medžiagas
Paprastas apsinuodijimas maistu nėra pavojingas. Jį galima gydytis savarankiškai. Tačiau tai daryti reikėtų tinkamai ir nevartoti nereikalingų vaistų.
Apsinuodijus maistu ima pykinti, skaudėti ir pūsti pilvą, žmogus pradeda viduriuoti. To nereikėtų išsigąsti. Tai - natūrali organizmo reakcija. Taip jis šalina toksines medžiagas.
Viduriavimo nereikia stabdyti vaistais, tuo labiau gerti antibiotikų.
Antibiotikai nešalina toksinų, jie veikia tik bakterijas. Nustatyti, ar žmogus apsinuodijo bakterijomis užkrėstu maistu, gali tik gydytojas.
Viduriavimą stabdantys vaistai situaciją gali pabloginti - sustabdžius viduriavimą, ligos sukėlėjai nepasišalina iš žarnyno. Taip sudaromos palankios sąlygos jiems daugintis, organizmas nuodijamas toliau.
Viduriuojant galima gerti nebent tuos vaistus, kurie sugeria toksinus: aktyvintosios anglies tabletes, kitus panašius preparatus.
Būtina atkurti skysčių kiekį
Nepatariama ir medikamentais slopinti pykinimo. Jeigu darosi bloga, skrandis tarsi sustojo, netgi patartina vėmimą sukelti dirbtinai.
Taip pat galima išgerti vidurius laisvinančių vaistų, kad į organizmą iš virškinamojo trakto nespėtų patekti toksinių medžiagų.
Tačiau svarbiausia apsinuodijus - gerti daug skysčių, nes vemiant ir viduriuojant daug jų netenkama. Taip sutrikdoma elektrolitų pusiausvyra.
Tam netinka gazuoti, saldūs gėrimai, limonadas, kava. Geriausia gerti mineralinį, bet negazuotą vandenį, vaistažolių arbatą - ramunėlių, medetkų, šalavijų, pelynų, kmynų.
Vaistinėse taip pat galima įsigyti elektrolitų tirpalų.
Kai apsinuodijusio žmogaus būklė pagerėja, jis nustoja vemti ir viduriuoti, gali po truputį pradėti valgyti lengvai virškinamą maistą: ryžių arba avižų košę, vištienos sultinį, virtą vištieną ar žuvį.
Valgyti vaisių, daržovių ar kitų daug skaidulų turinčių maisto produktų reikėtų tik praėjus kelioms dienoms po apsinuodijimo, kai virškinimo sistema visiškai susitvarko.
Kada kreiptis į medikus?
Reikia stebėti apsinuodijusio žmogaus būklę. Jeigu ji sparčiai blogėja, kyla įtarimų, kad jis galėjo užsikrėsti žarnyno virusu arba, pavyzdžiui, apsinuodijo grybais, nedelsdami kreipkitės pagalbos į medikus.
Gydytojo priežiūra būtina ir tada, kai viduriavimas nesiliauja dvi paras, jei viduriuojama su krauju, pakyla aukšta temperatūra, jaučiami dehidratacijos požymiai.
