Kas verčia žmones ieškoti ligų sveikame kūne?

Nerimas užklupo net ir diktatorių

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jul 10, 2013, 4:42 PM, atnaujinta Mar 3, 2018, 4:06 AM

Dar prieš porą metų ji manė mirsianti nuo insulto. Isteriškos mintys apie mirtį ėmė kamuoti, kai kartą nutirpo kairioji jos veido pusė. Po to Aną nuolat užklupdavo simptomai, pranašaudavę artėjantį insultą – tai mirgėdavę akyse, tai svaigdavusi galva.

Iš tiesų Ana kenčia ne nuo kraujagyslių ligos ar vėžio. Ji kenčia nuo hipochondrijos. Tai liga, kai žmogus įsikalba sergąs kokia nors liga ir tiki tuo, nepaisant to, kad to nepatvirtina net patys išsamiausi tyrimai.

Nerimas užklupo net ir diktatorių

Nerimauti dėl ligų – natūralu. Bet tie, kuriuos kamuoja hipochondrija, būna tiesiog apsėsti minčių apie savo sveikatą.

Vienas tokių – diktatorius Adolfas Hitleris. Iš asmeninio gydytojo jis nuolat reikalaudavo vaistų, o piliules rydavo saujomis.

Ekscentriškasis JAV milijardierius Howardas Hughesas paniškai bijojo bakterijų. Sveikindamasis jis niekam nepaduodavo rankos, o tarp jam dirbančių žmonių nuolat būdavo keletas gydytojų.

Kanadietis pianistas Glennas Gouldas paniškai vengė kosinčių, užkimusių ar sloguojančių žmonių.

Savo sveikatą labai sergėjo ir prancūzų rašytojas Marcelis Proustas. Jis nuolat vaikščiojo su keliais sluoksniais apsiaustų ir movų.

Hipochondrija kamavo ir amerikiečių poetę Sarą Teasdale, savo eilėse daug vietos skyrusią mirčiai. Kai jai trūko vienos rankos kraujagyslė, būdama tikra, kad miršta, ji išgėrė keletą migdomųjų tablečių ir atsigulė į šiltą vonią.

Vėliau paaiškėjo poetės mirties priežastis – raminamųjų perdozavimas.

Tarsi užburtame rate

32 metų Richardas – sveikas vyras. Tačiau jis pats visai nenori tikėti esąs sveikas. Atvirkščiai – mano nepagydomai sergąs.

Daugybę dienų jis praleido internete ieškodamas informacijos apie vėžį. Dėl didelio nerimo dingo apetitas. Krintantis svoris vertė dar labiau nerimauti.

„Hipochondrikai patenka tarsi į užburtą ratą. Kuo daugiau jie nerimauja dėl kokių nors ligos požymių, tuo labiau jie jaučia tuos požymius“, – aiškino Harvardo (JAV) medicinos mokyklos profesorius Arthuras J.Barsky.

Hipochondrikai, pasak jo, yra itin jautrūs bet kokiems kūno pojūčiams.

„Net paprasčiausias niežulys, spuogas ant kūno ar gurguliavimas žarnyne jiems sukelia paniką. Tai, į ką kiti žmonės net neatkreipia dėmesio, jiems – artėjančios katastrofos požymis“, – sakė A.J.Barsky.

Kenčia ir vyrai, ir moterys

Hipochondrija – tokia pat psichikos liga kaip ir depresija ar nerimas. Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, ja serga iki 5 procentų suaugusiųjų, perkopusių 20 metų slenkstį.

Ši psichikos liga vienodai užklumpa tiek vyrus, tiek moteris, nepriklausomai nuo amžiaus ar socialinio statuso.

Kartais ji pasireiškia po to, kai sunkiai suserga ar miršta artimas žmogus. Kitiems žmonėms pakanka išgirsti ar laikraštyje perskaityti žinutę apie susirgusį žmogų ar kokią nors ligą.

Tyrinėtojai išsiaiškino, kad hipochondrija dažniausiai išsivysto neurotiškiems, itin savikritiškiems, intravertiškiems žmonėms.

Medikų nemėgstami pacientai

Hipochondrikai ne tiktai tuščiai nerimauja dėl savo sveikatos. Jie veikia – apie tai kalba, ieško informacijos, lankosi pas gydytojus ir reikalauja atlikti tyrimus. Dėl to medikai tokius pacientus ne itin mėgsta.

Ir nors kartais hipochondrijos užklupti žmonės puikiai supranta, kad nerimauja perdėtai, jie ne visada gali kontroliuoti padėtį.

„Aš puikiai žinau, kad esu hipochondrikas, – sakė ne kartą dėl vėžio išsityręs Richardas. – Bet kai pajuntu kokius nors simptomus, būdingus sergantiems vėžiu, negaliu atsikratyti minties, kad šįkart iš tikrųjų susirgau“.

Diagnozė – po pusės metų

Kada nustatoma hipochondrija?

Bergeno (Norvegija) universiteto Medicinos instituto profesorius Ingvardas Wilhelmsenas teigia, kad ši diagnozė nustatoma asmeniui, kai mažiausiai pusę metų jo nepalieka baimė, jog jis sunkiai serga, nors tyrimai to nepatvirtina, o gydytojai neranda priežasčių, kodėl žmogus jaučia tam tikrus simptomus.

Norvegų profesoriaus teigimu, kiekvienas žmogus kartais jaučia įvairių nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, galvos ar pilvo skausmą, galvos svaigimą, nuovargį ir panašiai.

Tačiau hipochondrikas juos laiko pavojingesniais. Jei skauda galvą – tai smegenų auglio požymis. Jeigu ant odos iškilo gumbas – tai odos vėžio pranašas. Jei suskaudo krūtinėje – infarktas.

Siekia sumažinti nerimą

Hipochondrija, pasak I.Wilhelmseno, išgydoma, tačiau tai gali užtrukti.

„Be to, ne visada galima padaryti taip, kad žmogus visai nebijotų ligų – juk normalu baimintis vėžio. Tačiau pacientas pamažu turi suvokti, kad jis perdėtai nerimauja dėl nesamos ligos, ir pamažu sumažinti šį nerimą“, – aiškino I.Wilhelmsenas.

Tokiems ligoniams taikoma pažintinė elgesio terapija. Kelios studijos patvirtino ir antidepresantų naudą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.