Vyresnio amžiaus žmonėms nugriūti mirtinai pavojinga

Su senais žmonėmis svarbu kasdien susisiekti ne tik dėl to, kad šie nesijaustų vieniši. Jeigu vyresnio amžiaus žmogus pargriūtų ir jam laiku nebūtų suteikta pagalba, tai gali grėsti rimtomis ligomis ir netgi mirtimi.

Daugiau nuotraukų (1)

Giedrė Balčiūtė

Aug 8, 2013, 3:08 PM, atnaujinta Mar 2, 2018, 1:46 AM

Jau netolimoje ateityje nugriuvusiems senjorams laiku gauti pagalbą padės ne tik artimųjų rūpestis ir dėmesys, bet ir naujosios technologijos. Greitai rinkoje turėtų atsirasti vyresnio amžiaus žmonių griuvimo aptikimo sistema, padėsianti laiku pastebėti nukritusį žmogų ir automatiškai pakviesti pagalbą.

Griūva kas trečias senjoras

Kasmet Europoje griūdami susižeidžia apie 20 milijonų vyresnių kaip 65 metų žmonių. Griuvimai yra pagrindinė trauminės mirties priežastis tarp šios amžiaus grupės žmonių.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto darbuotojų atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje bent kartą per metus griuvo kas trečias 65–74 metų asmuo. Dar dažniau griuvo vyresnės nei 74 metų moterys. Tyrimai atskleidė, kad griuvo daugiau kaip 40 proc. tokio amžiaus moterų.

„Operatyvi medicininė pagalba tokiais atvejais yra mirties arba gyvybės klausimas. Labai dažnai į mūsų skyrių yra pristatomi žmonės, kurie valandų valandas gulėjo ant grindų negalėdami prisišaukti pagalbos. Fizinė ir psichologinė žala, patiriama tuo metu, dažnai būna labai didelė. Siekiant užtikrinti, kad paciento griuvimas nepaveiktų jo gyvenimo kokybės ateityje, galimybė greitai suteikti medicininę pagalbą yra būtina“, – teigė Paryžiaus Cochino ligoninės greitosios medicininės pagalbos skyriaus daktaras Jeanas Ericas Lundy.

Paskambinti reikėtų kasdien

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas daktaras Petras Butėnas pritarė, kad griuvimas vyresnio amžiaus žmonėms gali pasibaigti ne tik riešo srities kaulų ar šlaunikaulių lūžiais, kurie vėliau apsunkins jų judėjimą.

Dėl nusilpusių raumenų atsikelti negalintiems senjorams gresia pragulos, netgi plaučių uždegimas, nes ilgiau išbuvus horizontalioje padėtyje vystosi plaučių hipoventiliacija. Be to, jeigu nugriuvęs asmuo kenčia dėl širdies nepakankamumo, įvairiuose organuose gali atsirasti pakitimų.

„Vyresnio amžiaus žmonių traumos yra, vaizdžiai tariant, pabaigos pradžia. Nukritusiam ir laiku pagalbos nesulaukusiam žmogui tai gali baigtis netgi mirtimi. Štai kodėl senesnių žmonių vaikai ir kiti artimieji turėtų pagalvoti, kaip su jais palaikyti nuolatinį ryšį – mažiausiai kasdien paskambinti jiems telefonu ir pasiteirauti apie jų būklę. Kaimynai taip pat galėtų dažniau aplankyti vyresnio amžiaus žmones“, – paragino P.Butėnas.

Mediko žiniomis, Skandinavijoje yra įdiegta tam tikra socialinė programa, pagal kurią socialiniai darbuotojai ir artimieji kasdien garbaus amžiaus žmonėms skambina telefonu ir, jei šie neatsiliepia, tuojau pat reaguoja ir vyksta išsiaiškinti į vietą, ar neatsitiko kas nors blogo.

Delsti nereikėtų

Geriausiai, anot P.Butėno, jei pagalba nugriuvusiam žmogui suteikiama jau pirmą parą, ypač jeigu dėl traumos jam sunku atsistoti ir normaliai paeiti. Tokie požymiai gali reikšti, kad lūžo viršutinė šlaunikaulio dalis ties klubo sąnariu.

„Kartais namuose pargriuvęs ir dėl to vaikščioti negalintis žmogus laukia savaitę ar daugiau, užuot važiavęs į ligoninę. Taip be reikalo prarandamas laikas. Reikia nedelsiant kreiptis bent jau į šeimos gydytoją arba kviesti greitąją medicinos pagalbą, kad pacientas būtų nuvežtas į artimiausią ligoninę, kur jį galėtų pakonsultuoti ortopedas-traumatologas“, – įspėjo daktaras P.Butėnas.

Stebės jutiklių tinklas

Gali būti, kad ateityje laiku aptikti nugriuvusį žmogų padės ir naujosios technologijos. Jau dabar Europoje sukurta vyresnio amžiaus žmonių griuvimo aptikimo sistema „Vigi‘Fall“. Ją sukūrė yra į konsorciumą „FallWatch“ susibūrusios Europos sveikatos priežiūros įstaigos ir technologijų bendrovės.

Griuvimo aptikimo sistema „Vigi‘Fall“ yra jutiklių tinklas. Vienas mažas biojutiklis prilipdomas žmogaus, kurį būtina stebėti, krūtinės srityje, o kiti jutikliai pritvirtinami prie patalpos, kurioje asmuo leidžia laiką, sienų. Visi jutikliai yra susieti radijo ryšiu.

Jeigu prietaisą nešiojantis žmogus nugriūtų, ant jo kūno pritvirtintas biojutiklis siųstų signalą prie sienų pritvirtintiems jutikliams. Šie, aptikę nejudantį žmogų, signalą apie tai perduotų valdymo pultui. Tokiu būdu telefono ryšiu būtų susisiekta su žmogaus slaugytoju arba pagalbos centru ir, jei reikėtų, būtų išsiųsta greitoji pagalba.

Nepasitaikė klaidingų perspėjimų

„Vigi‘Fall“ sistema pažangi tuo, kad valdymo pulte įdiegta programa analizuoja duomenis ir nustato griuvimo pobūdį, tai yra, ar nukritęs žmogus galėjo susižeisti, ar ne.

Naujoji griuvimo aptikimo sistema jau sėkmingai išbandyta laboratorijoje, ligoninėje, globos namuose ir vyresnio amžiaus žmonių gyvenamuosiuose būstuose.

Bandymai laboratorijoje parodė, kad vien biojutiklis, be specialiai sukurtos griuvimų analizės programos pagalbos, sėkmingai nustatė daugiau kaip 90 proc. griuvimų. Bandymai natūralioje pacientų namų aplinkoje, kurioje buvo pasitelkta ir duomenų analizės programa, parodė dar geresnius rezultatus – čia beveik nepasitaikė perspėjimų apie netikrus griuvimus.

Kontraktai tiekti prietaisą jau yra pasirašyti su sveikatos priežiūros įstaigomis Prancūzijoje, Portugalijoje ir Kuveite. Dėl sistemos įdiegimo taip pat deramasi su užsakovais Lietuvoje, Danijoje, Šveicarijoje ir Airijoje.

Pacientų namams pritaikyta sistemos versija rinkai bus pristatyta jau šių metų pabaigoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.