Šeštadienį mirė 57 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Česlovas Jokūbauskas. Prieš porą savaičių klube sportuojantį teisėją ištiko širdies priepuolis.
Dėl sportuojant sutrikusios širdies veiklos mirė nemažai žmonių, taip pat ir profesionalių sportininkų. Kai kuriems jų mirties dieną nebuvo sukakę nė 40 metų.
Visi žino, kaip sportuoti
„Lietuvoje manoma, kad visi žino, kaip ir kiek sportuoti, kokią avalynę autis. Per tai labai stipriai nukenčiame. Jeigu sportuoti nusprendė žmogus, kuris to nedarė anksčiau, visų pirma reikėtų pasitarti su specialistais: tiek medicinos, tiek sporto. Tik tada fizinis krūvis duos džiaugsmo, o ne prišauks didelę nelaimę“, - įsitikinęs Lietuvos sporto universiteto profesorius, vienas labiausiai patyrusių Lietuvos lengvosios atletikos trenerių Aleksas Stanislovaitis.
Tik geras specialistas žino, kokia turi būti pratimų darymo trukmė, kartojimo dažnis, krūviai, kaip sudaryti teisingą sportinę programą.
Pašnekovas pabrėžė – labai svarbu sportuoti palaipsniui, sekti, kaip organizmas reaguoja į sportinį krūvį. Ypač tai patartina tiems, kurie anksčiau nesportavo, dirbdavo sėdimą, mažai fizinės veiklos reikalaujantį darbą.
Poveikis – dvejopas
A.Stanislovaitis pastebi, kad sporto poveikis gali būti dvejopas.
Pavyzdžiui, jeigu šeimoje buvo daug mirčių dėl širdies-kraujagyslių sistemos ligų, sportas gali tapti puikia prevencine priemone, padedančia sumažinti riziką susirgti. Tačiau netinkamai parinkus fizinį krūvį – rezultatas gali būti priešingas ir sportas gali prišaukti nelaimę.
Kiek ir kaip dažnai sportuoti, recepto nėra. Kiekvienas žmogus yra savitas, linkęs į tam tikras ligas. Pasirinkti tinkamiausią krūvį gali padėti tik specialistai. Todėl prieš einant į sporto klubą reikia išsitirti pas medikus, sužinoti savo sveikatos būklę, galimus negalavimus.
„Bet, žinote, pas mus visi skuba, yra užimti ir tas pasitikrinimas nusikelia, o organizmo problemos be „kapitalinio remonto“ didėja, ypač jeigu fizinis krūvis yra didesnis ir prisideda emocinės problemos. Juk kartais nė nepajauti nuovargio“, - kalbėjo A.Stanislovaitis.
Svarbu stebėti pulsą
Ar krūvis ne per didelis, galima sužinoti sekant savo pulsą. A.Stanislovaitis patarė kas rytą skaičiuoti savo pulsą ir pasižymėti jį sąsiuvinyje. Svarbu lyginti, kaip kasdien jis keičiasi.
„Jeigu pulsas lėtėja, fizinis krūvis nėra per didelis. Bet jeigu pulsas dažnėja, tai pirmas signalas, kad krūvis – per didelis“, - įspėjo profesorius.
Kad pradėjus sportuoti svarbu sekti savo kūno pojūčius ir matuoti pulsą pritarė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos profesorius Donatas Vasiliauskas. Anot mediko, tik taip galima išsiaiškinti, ar pasirinktas krūvis nepakenks širdžiai.
Koks turėtų būti pulsas, priklauso nuo žmogaus amžiaus, fizinės formos. Manoma, kad 70-90 dūžių per minutę yra pakankamai geras pulsas. Tačiau jeigu pulsas rytą būna 90-100 dūžių per minutę, tai gali rodyti, kad organizmui krūvis per didelis. Tada reikia griežtos medikų ir specialistų kontrolės.
Gali jaustis neblogai
Kodėl sportas kartais lemia rimtus širdies sutrikimus?
Anot profesoriaus D.Vasiliausko, sportuojant sporto klube – darant aerobinius pratimus, kilnojant svarmenis – dėl didesnio apkrovimo raumenims reikia 10-12 kartų daugiau deguonies. Aprūpinti raumenis deguonimi ir energija padeda širdis.
„Jeigu sportuojantis žmogus pasirenka per didelį fizinį krūvį, pulso dažnis gerokai padidėja. Pasiekiami ribiniai širdies susitraukimo dažniai. Širdis patenka į tokią būseną, kad prasideda gyvybei pavojingos aritmijos“, - pasakojo D.Vasiliauskas.
Dėl ritmo sutrikimo gali sutrikti pačios širdies aprūpinimas krauju, ištikti skilvelių virpėjimas, tolygus klinikinei mirčiai.
„Nors sportuodami žmonės tuo metu neblogai jaučiasi, dar nespėja atsirasti dusulys, bet įvyksta staigus perkrovis. Todėl labai svarbu sportuojančiam žmogui žinoti individualius širdies apkrovimo rezervus, tai yra, ribas, kuriose nepavojinga atlikti apkrovimo pratimus“, - aiškino gydytojas, jau daugybę metų atliekantis elitinių sportininkų, kasdien turinčių po 2-3 treniruotes, patikras.
Širdis „šokinėja“ sutrikus ritmui
Klinikinė mirtis gali ištikti ir dėl labai padidėjusios širdies, taip vadinamos hipertrofijos. Širdies sienos išstorėja nuo nereguliarių treniruočių ir nevienodo sportinio krūvio.
D.Vasiliauskas siūlė kiekvienam, kuris lankosi sporto salėje, profilaktiškai bent kartą per trejus metus atlikti detalų ultragarsinį širdies ištyrimą. Tai gali padėti laiku pastebėti, kad sustorėjo širdies raumuo, dėl ko gali prasidėti ritmo sutrikimai, lemiantys mirtį.
Anot mediko, ypač suklusti reikėtų, jeigu pradėjus sportuoti širdis tarsi „šokinėja“, „vartosi“. Tai širdies ritmo sutrikimo ženklas. Tokiu atveju svarbu mažinti sporto krūvį arba keisti sporto šaką.
Atsipalaiduoti geriau ne saunoje
Širdies ligas gali sąlygoti ne vien dideli fiziniai krūviai sporto salėje, bet ir nuolat patiriamas stresas, sėdimas darbas, poilsis prie televizoriaus ar prie kompiuterio.
Dar blogiau, jeigu stresą stengiamasi numalšinti rūkant, nes dėl nikotino įvyksta kraujagyslių spazmai ir širdis gauna mažiau kraujo.
Todėl, anot D.Vasiliausko, labai svarbu nepamiršti atsipalaiduoti, ypač pasportavus, pabūti sūkurinėje vonioje, nueiti į masažo kabinetą, 5-6 minutes pabūti garinėse pirtyse.
Pasportavus eiti į sauną profesorius nepatarė. Esą tokiose pirtyse organizmas netenka daug vandens ir todėl sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra.
