Laikas, kuomet einate miegoti, lemia jūsų liemens apimtį, vaisingumą, vėžio riziką ir net jautrumą skausmui. Jis taip pat turi įtakos jūsų būdui – naujausias tyrimas atskleidė, kad pelėdos turi aktyvesnį ir įdomesnį gyvenimą, tačiau yra didesni savimylos ir apgavikai.
Kas nulemia tai, kuo tapsite: pelėda ar vyturiu?
Mokslininkai teigia, kad tai nulemia genas, pavadinimu „Period-3“. Yra dvi šio geno versijos: trumpoji bei ilgoji. Tie, kurie turi ilgąją geno versiją – vyturiai, trumpąją – pelėdos. Tikima, kad „Period-3“ genas dirgina tas smegenų dalis, kurios yra atsakingos už mus apimantį norą miegoti. Kaip ir biologinis mūsų organizmo laikrodis, kuris kontroliuoja, kada einame miegoti ir kuomet pabundame, mūsų organizme taip pat yra „mechanizmas“, kuris sukelia mieguistumą. Vyturius mieguistumas apninka greičiau, todėl jie eina miegoti anksčiau, anksčiau ir keliasi.
Kiekvienas žmogus gimsta su dviem „Period-3“ geno versijomis – gaudamas po vieną iš kiekvieno tėvo. Jeigu naujagimis turi dvi ilgąsias „Period-3“ geno versijas – jis bus nepataisomas vyturys , jei trumpąsias – užkietėjusi pelėda. Daugelis žmonių turi abi, tiek trumpą, tiek ilgą „Period-3“ geno versiją, t.y. tiek vyturio, tiek pelėdos bruožų, pavyzdžiui, kaip ir vyturiams, darbymetis šio tipo žmonėms – ryte, tačiau dėl pelėdos fiziologijos, tokiam žmogui vos pabudus visai nesinori valgyti pusryčių.
Pelėdos – storesnės ir alkanesnės
„Vyturiai visuomet valgo pusryčius nepraėjus nė pusvalandžiui po rytinio pasirąžymo. Tai puikus rodiklis, leidžiantis suvokti, kuo esate“, – teigia profesorius Jimas Horne'as.
Pelėdos yra neabejingi naktiniams bandelių skanavimams. Per naujausią tyrimą 119 nutukusių savanorių, iš kurių pusė buvo vyturiai, likusi dalis – pelėdos, paaiškėjo, jog po 20 val. vakare užkandžiavę vyturiai suvartojo 299 kalorijas, o pelėdos – net 677.
Tyrimo rezultatai teigia, kad vyturiai pusryčiaudavo 7 val. ryte, o pelėdos – kone pusantros valandos vėliau.
Didžiausia pelėdų problema yra ta, kad vakariniai užkandžiai nėra tokie sotūs, kaip maistas dienos metu, tad tai lemia persivalgymą nakties metu ir svorio padidėjimą.
Persivalgymą taip pat nulemia ir hormono, pavadinimu leptinas, kuris atsakingas už informacijos, kad esame sotūs, perdavimą smegenims. Šio hormono veikla gali sutrikti, jeigu žmogus kenčia nuo nemigos ar prastos miego kokybės. Pelėdų tai neguodžia, juk į lovą jie gula vėlai, o žadintuvas ryte priverčia juos keltis gerokai anksčiau, nei norisi.
Per vieną tyrimą paaiškėjo, kad visą savaitę miegant tik po 4 valandas, cukraus suvartojimas išauga net 35-40 proc. Leptino kiekis organizme sumažėja net 17 proc., o gliukozė iš kraujo pasišalina labai sunkiai.
Pelėdos yra linkusios knarkti
Persivalgymas naktimis gali stipriai paveikti bendrą pelėdų sveikatą. Pensilvanijos Universiteto mokslininkų atliktame tyrime dalyvavo 11 žmonių. Per tyrimą išsiaiškinta, kad vėlai į lovą gulantys žmonės turi mažesnį kiekį gerojo (DTL) cholesterolio. Pelėdos taip pat yra linkusios kankinti partnerį nepakeliamu knarkimu. Pelėdos taip pat kartais kenčia nuo miego apnėjos – miego sutrikimo, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas. Miego apnėja yra susijusi su riebalais, susikaupusiais aplink kaklą, tad nutukusiems pelėdžiukams verta apsvarstyti dietos galimybę. Pelėdos taip pat turi padidėjusį hormono, atsakingo už stresą, kiekį, o tai tik pablogina būklę, kenčiant nuo miego apnėjos.
Vyturiams – didesnė tikimybė susirgti vėžiu
Kai kurie tyrimai atskleidė padidėjusią krūties ir gaubtinės žarnos vėžio tikimybę ilgosios „Period-3“ geno versijos turėtojams – vyturiams.
Mokslininkai taip pat atskleidė ir kitą teoriją: tikima, kad vėžys yra susijęs su melatoninu, hormonu, kuris yra gaminamas miego metu. Melatoninas – tai antioksidantas, kuris gali padėti apsisaugoti nuo vėžio. Melatonino gamybą skatina tamsa, o šviesa, priešingai – lėtina. Tad nenuostabu, kad vyturiai turi mažesnį melatonino kiekį organizme nei pelėdos. Pelėdos galimai turi prastesnę atmintį
Ar žinojote, kad miego metu jūs „pereinate“ 5 miego etapus?
Tyrimų metu paaiškėjo, kad vėlai miegoti einantys ir anksti į darbą atsikeliantys žmonės nepatiria paskutinio, ketvirtojo miego etapo ir tai gali įtakoti atminties suprastėjimą.
Ketvirtasis etapas – gilaus miego, kuomet smegenys atsipalaiduoja, iškyla tą dieną patirti vaizdai ir prisiminimai. Labai svarbu „pereiti“ visus miego etapus, jeigu norite ryte jaustis žvaliu.
Miego trūkumas taip pat gali sukelti pelėdoms skausmą – nemiga gali nulemti kitą dieną pasireiškiantį jautrumą skausmui.
Pelėdoms – daugiau linksmybių, bet didesnė rizika susirgti depresija..
Žiūrint iš šalies, atrodo, kad pelėdoms gyventi yra tiesiog smagiau. Vėlai miegoti einantys žmonės yra labiau linkę rizikuoti, dažniau ieško naujų potyrių ir mėgsta pasilinksminti. Tačiau ne viskas yra taip gerai, kaip atrodo. Pelėdos turi didesnę tikimybę susirgti depresija. Ir vėlgi – dėl miego trūkumo.
Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 800 žmonių, atskleidė, jog vyturiai yra linkę kontroliuoti užplūdusius troškimus. Per kitą tyrimą paaiškėjo, kad jie taip pat dažniau linkę pritarti kitiems ir yra sąžiningesni.
.. tačiau jie turi daugiau mylimųjų!
Tyrimai atskleidė, kad pelėdos turi daugiau partnerių nei vyturiai. Durhamo Universiteto tyrime dalyvavo 106 vyrai, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 30. Paaiškėjo, kad vyturiai standartiškai turėjo 3,6 partnerių, o pelėdos – net 16,3! Pelėdos taip pat linkę turėti daugiau vaikų. Nepaisant akivaizdžiai aktyvesnio socialinio gyvenimo, partnerių skaičių nulemti gali ir didesnis pelėdų testosterono kiekis.
Jeigu kalbėtume apie moteris – per suomių atliktą tyrimą paaiškėjo, kad anksti miegoti einančios moterys – vaisingesnės. Senatvėje visi tapsime vyturiais
„Nepaisant to, kad miego įpročius nulemia tas paslaptingas „Period-3“ genas, mums senstant viskas ima keistis“, – teigia Miuncheno Universiteto profesorius Tillas Roennebergas.
Būdami dešimties metų, mes imame į lovą gulti vis vėliau, o keltis – vis anksčiau. „Pelėdiškiausi“ tampame sulaukę 19-21 metų. Paaugliai – tikros pelėdos, todėl tėvams reiktų leisti savo vaikams išsimiegoti savaitgaliais.
„16-18 metų paaugliams pamokos neturėtų prasidėti anksčiau nei 10 val. ryte. Tačiau realybė kiek kitokia. Darbo dienomis neišsimiegantys paaugliai savaitgalį nori tik vieno – pamiegoti. Tėvai neturėtų savaitgalį vaikų žadinti labai anksti, verčiau leisti jiems pamiegoti.
Dramatiški pokyčiai apninka senatvėje, pavyzdžiui, moterys, kurios anksčiau buvo pelėdomis, po menopauzės pamažu virsta vyturiais dėl dramatiško estrogeno kiekio sumažėjimo.
Geriausia pora – pelėda ir vyturys
Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad ilgiausiai santuokos trunka tarp porų, kurioje vienas partneris – vyturys, o kitas – pelėda. Vienas iš paaiškinimų yra tas, kad partneriai stengiasi prisiderinti vieni prie kitų miego įpročių. Jeigu jūsų partneris yra pelėda, o jūs – vyturys, nesistenkite to pakeisti, leiskite jam eiti miegoti tuomet, kai jam to norisi.
