Amerikiečiai mokslininkai, stebėdami žiurkių pateles, išsiaiškino, kad bailios ir bijančios rizikuoti dažnai susirgdavo ir nudvėsdavo. Dažniausiai – nuo pieno liaukos vėžio. Išgyvendavo tik drąsios jų gentainės.
Nebepajėgia priešintis ligoms
Ar taip gali atsitikti ir žmogui? Ar ilgalaikiai stresai ir bauginantys išgyvenimai gali išprovokuoti vėžio ligas?
Piktybinių auglių išsivystymas pernelyg sudėtingas, kad būtų galima taip lengvai aiškinti jų kilmę. Bet sutariama dėl vieno – stresinės situacijos nualina organizmą, todėl jis nebepajėgia priešintis ligoms.
Mokslininkai nustatė, kad dėl streso į organizmą išsiskiriantys hormonai labai paspartina vos atsiradusių vėžio ląstelių dauginimąsi.
Diagnozė privertė atsiverti
Nuolatinis stresas smarkiai padidina tikimybę susirgti vėžiu itin veikliems, bet nemokantiems susiplanuoti darbo ir poilsio žmonėms. Taip elgdamiesi jie nualina ne tik savo nervus, bet ir imunitetą.
Juos dažniausiai užklumpa limfmazgių bei odos onkologinės ligos.
Tyleniai, slopinantys savo emocijas, pasiduodantys kitų valiai, neryžtingi, linkę į neviltį ir pernelyg besiaukojantys kitiems patenka į kitų ligų aukų sąrašus – prostatos, kraujo, žarnyno, plaučių, gerklų vėžio ir kitų.
Pasaulinio garso ispanų tenoras Jose Carreras, susirgęs kraujo vėžiu, pasaulį nustebino prisipažinęs, kad nėra tipiškas visiems atviras ispanas. Asmeniniame gyvenime, priešingai nei scenoje, jis tampa pernelyg jautrus, liguistai išgyvena dėl savo artimųjų ir vaikų problemų.
Žymi JAV atlikėja Sheryl Crow – viena iš tūkstančių moterų, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys. Tačiau ji – viena iš nedaugelio viešai prisipažinusių apie savo asmenines silpnybes. Savimi nepasitikinti ir bijanti imtis bet kokios iniciatyvos dainininkė prisipažino lengvai pasiduodanti kitų įtakai.
Baimės apsunkina bendravimą
Emocijas tiriantys psichologai pastebėjo, kad baimė – nuolatinė visų ligų palydovė. Dažnai ji gali tapti fobija – labai stipria, nevaldoma baime, apatija arba priešiškumu. Tokia baimė sukuria didesnį pavojų sveikatai nei persivalgymas ar pasyvus rūkymas.
Įvairios baimės apsunkina ir bendravimą. Jų kamuojamas žmogus būna nuolat pasirengęs galimam užpuolimui.
Bailiams retai sekasi profesinė veikla, jie retai būna patenkinti asmeniniu gyvenimu. Be to, juos dar kamuoja ir kokia nors liga.
Pesimistams – skrandžio bėdos
Tuo tarpu pyktis ir pesimizmas dažniausiai išprovokuoja Parkinsono ligą, migreną.
Nuolatinis krimtimasis dėl ko nors sukelia reumatą, negalėjimas atsikratyti nemėgstamų darbų ir pareigų – hemorojų.
Nuolatinis aukojimasis kitiems – astmą, neapykanta sau – anoreksiją ir panašiai.
Pesimistai ir nervingi žmonės dvigubai dažniau nei optimistai suserga skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, cukralige, jie dažniau būna nutukę.
Širdies ligų specialistai, ilgą laiką stebėję savo pacientus, apibendrino, kad infarktas dažniausiai ištinka tuos, kurie dirba nuobodų, nekvalifikuotą ir mažai mokamą darbą.
Dėl darbe kylančio streso kraujyje padaugėja baltymo, skatinančio kraujo krešėjimą. Taip atsiranda krešuliai, sutrikdantys kraujotaką ir sukeliantys infarktą.
Žlugdantis bejėgiškumo jausmas
Kaip įveikti stresą, atsiradusį dėl sunkios netekties, traumos ar ligos?
Kai žmogus susiduria su didele kliūtimi savo gyvenimo kelyje, protą tarsi apgaubia emocijų ir jausmų rūkas.
Amerikiečių mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kad šešiamečiai, kurių protinių sugebėjimų koeficientas buvo didesnis nei kitų bendraamžių, lengviau iškentėdavo stresą po traumų.
Palyginus viduriniajam sluoksniui priklausančių šeimų vaikus su skurdžiai gyvenančiais jų bendraamžiais paaiškėjo, kad pastarieji turėjo daugiau liguistų baimių ir elgesio sutrikimų.
Gerą išsilavinimą ir auklėjimą savo šeimose gavę šešiamečiai buvo daug drąsesni, noriai imdavosi naujovių. Patirtas nesėkmes pripažindavo be baimės, kaltės dėl nesėkmių nesuversdavo kitiems.
Kovą su vėžiu ar kita nepagydoma laikoma liga laimėdavo tie suaugusieji, kurie imdavo protingai keisti savo įpročius, gyvenimo būdą ir nuostatas.
Bet liga greitai įveikdavo tuos, kurie pasikliaudavo tik kitais, įsijausdavo į savo bejėgiškumą, išsigąsdavo mirties ir kaltindavo kitus.
Per gyvenimą – su šypsena
Linksmuoliai humoristai neretai gyvena ilgą ir sveiką gyvenimą. Net ir būdami garbaus amžiaus jie dalina gerą nuotaiką aplinkiniams.
Kai kuriose šalyse net bandoma gydyti juoku. Juoko terapijos kursus lanko ne tiktai tie, kurie nori linksmai praleisti laiką, bet ir norintys atsikratyti kompleksų, tapti laisvesni ir atviresni.
Tai patvirtino ir amerikiečiai mokslininkai.
Po kelių dešimtmečių stebėjimų mokslininkai apibendrino, jog tie, kuriems nepristinga gero ūpo, kurie per gyvenimą žingsniuoja su šypsena, sugeba pasišaipyti iš savo trūkumų, mažiau serga ir gyvena ilgiau negu graudulingieji pesimistai. Pastarųjų sveikata smarkiai pablogėdavo vos perkopus per keturiasdešimtmetį.
Taip atsitinka todėl, kad pesimistai dažniausiai būna įtarūs, įsitempę ir nuolat pasirengę kovai su gyvenimo netikėtumais.
Tie patys tyrimai parodė, kad ne itin padeda ir cinizmas ar sarkazmas. Dažniausiai kitus žemina ar iš kitų šaiposi tie, kurie patys nori pasijusti vertingesni. Tačiau tai – tiktai prasta kosmetika savo kompleksams maskuoti.
