- Lankėtės laboratorinei diagnostikai skirtame renginyje Italijoje. Ką naujo sužinojote, kurlink vystosi laboratorinė diagnostika?
- Didžiausias dėmesys buvo skirtas tiksliai ir nepavėluotai ligos diagnostikai. Buvo daug kalbama apie medicinos dabartį ir ateitį, ypatingas vaidmuo skirtas biožymekliams, slaptų skydliaukės ligų diagnostikai, diabeto kontrolei, vėžio genų mutacijai ir kitoms temoms.
Laboratorinės diagnostikos sektoriuje įvyko daug svarbių pokyčių - jeigu dar ne taip seniai hemoglobino kiekį matuodavo laboratorijose prieš dienos šviesą, o ląsteles skaičiuodavo laborantai mikroskopu, tai dabar kalbame ne tik apie rutininius tyrimus, kurie atliekami sudėtingais lazeriais, vykstant tam tikroms cheminėms reakcijoms, bet ir apie naujausius genetinius tyrimus, kurie turi didžiulę diagnostinę vertę.
- Kuo ypatingi kraujo tyrimai? Kuo jie svarbūs ligų diagnostikai?
- Kiekvienas žmogaus organas, atliekantis tam tikrą organizmo funkciją, į kraują išskiria tam tikras medžiagas. Pavyzdžiui, skydliaukė išskiria keturis hormonus. Jei norime patikrinti skydliaukės veiklą, turime atlikti hormonų kraujyje tyrimus. Šiuo atveju svarbu atlikti ne tik vieno hormono tyrimą, nes gali būti, kad vieno išskiriama, kiek reikia, bet kitų – ne. Padarius visų skydliaukės išskiriamų hormonų tyrimą, gauname rezultatą, kiek šių medžiagų yra mūsų kraujyje. Jei per mažai ar per daug, vadinasi, yra problema.
Tą patį galima pasakyti apie kiekvieną organą. Tokiu būdu galime tiksliau diagnozuoti ligą ir paskirti gydymą.
Bendra paciento apklausa leidžia tik spėlioti, kas jam yra: gal inkstų, gal kepenų veikla sutrikusi, o gal tiesiog stresas. Dažnai pagal paciento skundus, išvaizdą ir tai, ką savo akimis mato gydytojas, negalima pasakyti, kuo žmogus serga. Paciento pasakojimas, nuo ko viskas prasidėjo, yra svarbus, tačiau vien to neužtenka. Reikalingi objektyvūs tyrimai.
- Ar gydytojai visuomet tikslingai skiria tyrimus, o gal nesivargindami pasikliauja paciento pasakojimu?
- Dažnai tyrimų skiriama nepakankamai, nors yra gydytojų, kurie labai kruopščiai vertina kiekvieną atvejį ir stengiasi išsiaiškinti negalavimo priežastis. Mano, kaip laboratorinės medicinos gydytojo, funkcija yra parinkti tinkamus tyrimus, padėti diagnozuoti ligą ir įvertinti tyrimų rezultatus.
- Kodėl Lietuvos ligoninėse, poliklinikose nėra laboratorinės diagnostikos gydytojų?
- Užsienyje tai normali praktika. Ultragarso specialistai, radiologai, laboratorinės medicinos gydytojai dirba ligoninėse, eina į konsiliumus.
Lietuvoje tik visai neseniai Lietuvos sveikatos mokslų universitete įkurta Laboratorinės diagnostikos katedra. Iki šiol tokių gydytojų mūsų šalyje daug neparuošta, todėl jų trūksta net universitetinėse klinikose. Kalbant apie poliklinikas, situacija dar blogesnė. Jose diagnostika tarsi užkrauta ant šeimos gydytojo pečių.
- Ar šeimos gydytojai yra pajėgūs efektyviai ir tiksliai diagnozuoti ligas?
- Šeimos gydytojo galios yra labai ribotos. Jie gali skirti tik kelis laboratorinius tyrimus, pagal kuriuos mažai ką galima nustatyti: bendras kraujo tyrimas, šlapimo, cholesterolio ir elektrolitų kiekio kraujyje tyrimas. Šie tyrimai kompleksiškai bendros organizmo būklės neparodo.
Pavyzdžiui, vien cholesterolio tyrimas yra visiškai neinformatyvus, nes jis susideda iš keturių frakcijų, ir konstatavimas, jog padidėjęs cholesterolis kiekis, dar nereiškia, kad yra kažkas blogai, nes gali būti padidėjusi geroji frakcija, - o tai yra labai gerai. Gydymo įstaigose nemokamai atliekamas tik bendras cholesterolio tyrimas.
- Ar laboratoriniai tyrimai yra naujas dalykas? Kai kurie žmonės mano, jog tai įtakingų farmacijos kompanijų „stumiama“ priemonė, kuria skatinamas vaistų ir kitų medicininės paskirties produktų vartojimas?
- Laboratorinėje diagnostikoje labai sparčiai pažengė technologijos, išsiplėtė laboratorinės diagnostikos galimybės. Apie tai labai trūksta informacijos. Ne tik pacientai, bet ir gydytojai nežino dabartinės laboratorinės diagnostikos galimybių. Jei lyginsime su automobiliu - juk reikia tiksliai žinoti, kurią detalę reikia keisti, norint išspręsti problemą. Aišku, galima eksperimentuoti, iš pradžių pakeisti vieną detalę, jei ir po to barška - keisti kitą ir taip toliau.
Lygiai tas pats - ir su gydymu. Jei netiksliai diagnozuoji ligą, tu eksperimentuoji, skiri brangius ir nepadedančius vaistus, tai atima laiko, blogėja paciento sveikata, kainuoja daug pinigų.
Daugelis gydytojų yra sąžiningi, o klaidos įvyksta dėl nekompetencijos ir nežinojomo, kartais – aplaidumo.
- Ar provincijoje gyvenančiam žmogui yra galimybių naudotis šiuolaikiniais medicinos tyrimų pasiekimais?
- Vertinant iš paciento pusės, nėra jokio prieinamumo. Šeimos gydytojai nesuteikia informacijos apie laboratorinius tyrimus ir neturi kvalifikacijos juos tinkamai interpretuoti. Pacientai, gyventojai taip pat neturi pakankamai informacijos. Nors šalyje veikia nemažai medicinos diagnostikos laboratorijų, jomis naudojamasi nepakankamai.
- Ar Lietuvoje populiarūs profilaktiniai tyrimai?
- Tokių tyrimų beveik nėra. Profilaktiniai tyrimai atliekami tik pagal sanitarines knygeles, rizikos grupėms. Mano manymu, toks profilaktinis patikrinimas - per menkas. Sanitarinės knygelės yra taikomos atskiroms grupėms, pvz., visi medikai turi turėti sanitarinę knygelę. Kalbant apie profesines ligas, yra rizikos veiksniai, pagal juos vertina papildomi specialistai. Pvz., jei dirbate aukštyje, tai jus turi įvertinti neurologas. Šie tyrimai irgi nėra finansuojami, už juos moka pats pacientas ar darbdavys.
- Populiarėja sveiko gyvenimo būdo idėjos. Ar tai padidins norą profilaktiškai tirtis?
- Tai vyksta jau dabar. Žmonės prašo medikų skirti tyrimus profilaktiškai, daug grįžusių iš užsienio ieško tokių paslaugų. Paprastai norinčiųjų profilaktiškai pasitikrinti sveikatą amžius svyruoja nuo 30 iki 50 metų.
- Ką turėtų daryti valdžia, kad naujausios medicinos diagnostikos priemonės ir laboratoriniai tyrimai labiau taptų prieinami žmogui?
- Turi būti aktyviai vykdomos profilaktinės sveikatinimo programos. Turėtų būti tobulinama įstatyminė bazė siekiant, kad būtų privalomas profilaktinis sveikatos pasitikrinimas. Tai turėtų būti nemokama pacientui ir pigu valstybei. Žymiai pigiau laiku diagnozuoti ligą ir ją išgydyti nei gydyti jos pasekmes. Būtų mažiau invalidumų, reikėtų mažiau pašalpų, mažėtų lovadienių.
Visame pasaulyje yra daug investuojama būtent į profilaktiką ir skiriama sveikatos apsaugos lėšų, pas mus atvirkščiai, labai mažai profilaktikai, o didelė dalis – gydymui.
