„Klausimas, ar šiemet kils gripo epidemija, yra praktiškai retorinis, nes yra aišku, kad taip atsitiks. Ilgametė mano ir kitų medikų patirtis rodo, kad gripo epidemijos kyla kasmet“, - ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė bendrovės „Endemik“ direktorės pavaduotojas doc. dr. Robertas Petkevičius.
Remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Europos Sąjungos Ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, dr. R.Petkevičius sakė, kad 2013-2014 metų gripo sezoną šiaurės pusrutulio gyventojams prognozuojama AAB gripo forma.
„Šiuo metu praktiškai dar nėra gripo, bet infekcinių kvėpavimo sistemos ligų banga jau kyla tokiose šalyse kaip Belgija ar Vokietija“, - sakė dr. R.Petkevičius.
Pasak gydytojo, mutuojant gripo virusui kasmet keičiama ir vakcinos sudėtis, todėl gyventojams derėtų pasiskiepyti kiekvienais metais. Visgi, R.Petkevičius žiniomis, Lietuvoje skiepijasi itin maža visuomenės dalis.
„Lietuvoje infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis kasmet suserga apie 400 tūkst. žmonių, tačiau skiepijasi tik apie 7 proc. lietuvių, o Vakaruose šis skaičius sudaro apie 70 proc.“, - duomenis pateikė dr. R.Petkevičius.
Pastebima, kad lietuviai dažnai nesugeba atsirinkti patikimos informacijos apie skiepus, yra linkę tikėti neaiškios kvalifikacijos ar tariamų medikų skleidžiamais mitais apie jų žalą.
Tokių mitų pastebimai padaugėjo šalies gyventojams ėmus aktyviai naudotis socialiniais tinklais, kai nekompetetingos žinutės ėmė plisti kaip patys gripo virusai.
„PSO aiškina, kad mitai - posovietinių valstybių bruožas. Panašūs reiškiniai tokiose šalyse kaip Vokietija praėjo jau prieš trisdešimt metų, todėl anksčiau ar vėliau praeis ir pas mus“, - sakė dr. R.Petkevičius.
Gydytojas patikino, kad šiuo metu skiepijama tik saugiomis vakcinomis. Prieš keliasdešimt metų, kai Lietuva dar buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, vakcinos iš tiesų buvo nepritaikytos vietos gyventojams: jas atveždavo iš Tolimųjų Rytų, o vakcinų sudėtyje naudotas gyvsidabris.
Dabar technologijos yra visiškai pasikeitusios - skiepijama antigeninėmis, ne pilnomis, vakcinomis, kuriose gyvsidabrį pakeitė augalinės medžiagos, todėl susirgti dėl skiepo yra neįmanoma.
Pasak Lietuvos infektologų draugijos vicepirmininko prof. Alvydo Laiškonio, nuo 2007-ųjų Europos Sąjungai stebint sergamumą gripu ir atliekant epidemiologinius tyrimus aiškėja, kad artimiausiu metu gripo viruso tipų gali dar padaugėti. Be to, kaip rodo ir pastarojo meto Lietuvos pavyzdžiai, gripo epidemijos ilgėja ir sunkėja.
Profesorius taip pat pasigenda atsakingesnio Lietuvos gydytojų požiūrio į skiepus ir tikina, kad vakcinacijos nauda būsimiesiems medikams nepakankamai išaiškinama dar studijuojant
„Medikai nesiskiepija patys, o jei nėra pavyzdžio, nesiskiepija ir pacientai. Tai yra mūsų gydytojų rengimo spraga - imunoprofilaktika, skiepai yra išblaškyti per visus studijų metus. Gydytojas iš aukštosios mokyklos išeina nesuprasdamas vakcinacijos prasmės“, - sako prof. A.Laiškonis.
Pasak jo, gydytojai apie skiepų naudą nesiima kalbėti ir dėl finansinių sumetimų.
„Jie tiesiog dažnai sako, kad mums nemokama už vakcinacijos reklamavimą, kodėl mes turėtume gaišti savo laiką“, - savo praktikos pavyzdžius atskleidžia prof. A.Laiškonis.
PSO skelbia, kad gripas - viena rimčiausių sveikatos problemų daugelyje valstybių. Tai ūmi kvėpavimo takų infekcija, plintanti nuo žmogaus oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas yra pavojingas dėl galimų komplikacijų. Lietuvos klimato zonoje sergamumas gripu išauga rudens - žiemos sezonu.
Skiepytis nuo gripo PSO rekomenduoja daugumai žmonių, tačiau didžiausias pavojus kyla nėščioms moterims, kūdikiams, lėtinėmis ligomis sergantiems ir vyresniems nei 65 metų žmonėms.
