Įvykiai pradeda rutuliotis tuomet, kai tėvui suskamba telefonas ir šis palieka sūnų žaisti vieną, vos kelioms minutėms nueidamas į šalį. Smalsus vaikas neatsispiria pagundai užsiropšti į šalia esantį medį, deja, šis kartas pasirodo esąs lemtingas – šaka nulūžta ir bejėgis vaikas nukrenta ant žemės.
Išgąsčio ir panikos apimtas tėvas puola bėgti prie sąmonės netekusio sūnaus, tačiau kaip ir daugelis mūsų, jis nė nenutuokia, kaip savo mažyliui suteikti pirmąją pagalbą, tad ima beviltiškai šauktis kitų žmonių. Tuo tarpu pro langą žvelgusi moteris išgąsčio perkreiptu veidu puola bėgti pro duris.
Kamera, lyg atsitiktinai, nukrypsta į ant durų pakabintą medikės aprangą, leisdama žiūrovui suprasti, kad ši moteris – vienintelė berniuko viltis. Ji bėga gelbėti sužeisto vaiko, pamanytumėte. Tačiau apgaulinga reklama siekiama parodyti, kad medikai ne visuomet yra šalia, kai jų labiausiai reikia. Paaiškėja, kad ši moteris žvelgė į savo namų kieme džiūstančius skalbinius, o artėjant audrai, suskubo jų surinkti.
Štai bejėgis tėvas su mirštančiu sūnumi ant rankų vis dar tebelaukia atvykstant greitosios pagalbos, jis su ašaromis akyse žvelgia į krauju pasruvusį berniuką.
Reklama buvo sukurta po to, kai atlikus apklausą paaiškėjo, kad net 41 proc. britų mano, jog tik artimo žmogaus mirtis priverstų juos išmokti pirmosios medicinos pagalbos teikimo taisykles.
Taip pat paaiškėjo, kad net 55 proc. tėvų nesugebėtų išgelbėti savo atžalos gyvybės nutikus nelaimei ir vaikui balansuojant ties gyvybės ir mirties riba.
57 proc. žmonių teigė, kad pernelyg bijotų teikti pagalbą nukentėjusiajam ir lauktų atvykstančių medikų.
Pirmosios pagalbos pradžiamokslis
Turėtumėte žinoti šiuos šešis pagrindinius pirmosios pagalbos etapus:
1. Pavojus. Visų pirma, turėtumėte įsitikinti, kad aplinka nėra pavojinga nei jums, nei nukentėjusiajam. Esant galimybei, reikia pašalinti pavojų, bet tik tuo atveju, jeigu tai nepablogintų situacijos. Rekomenduojama nejudinti nukentėjusiojo.
2. Nukentėjusiojo reakcijos patikrinimas. Patikrinkite, ar nukentėjusysis reaguoja į aplinką. Jeigu auka prarado sąmonę, garsiai į jį kreipkitės. Jeigu nukentėjusysis vis dar nerodo jokių reakcijos požymių, tvirtai paplekšnokite per pečius. Jei įtariate stuburo ar kaklo traumą, jį judinti griežtai draudžiama.
3. Pagalbos šaukimas. Jeigu nukentėjusysis vis dar nerodo jokių reakcijos požymių, kvieskite greitąją pagalbą, šaukitės pagalbos iš aplinkinių.
4. Kvėpavimo takų patikrinimas. Patikrinkite, ar nukentėjusiojo kvėpavimo takai nėra užspausti, ar jie pakankamai laisvi tam, kad pro juos praeitų oras. Pražiodykite aukos burną, patikrinkite, ar joje nieko nėra, pavyzdžiui, maisto. Jeigu yra, išimkite. Atlenkite nukentėjusiojo galvą tam, kad liežuvis neužspaustų kvėpavimo takų. Vaizdo įraše apačioje galite pasitikslinti, kaip tinkamai tai atlikti (viena ranka suimkite už kaktos, kitos rankos pirštais prilaikydami smakrą, atlenkite galvą).
5. Kvėpavimas. Patikrinkite, ar auka kvėpuoja. Keli būdai tai padaryti: visų pirma, pažiūrėkite, ar kilnojasi aukos krūtinė. Tuomet pridėdami ausį prie nukentėjusiojo burnos paklausykite, ar girdėti kvėpavimas. Taip pat priglauskite skruostą prie aukos veido, nes taip galėsite pajusti, ar jis iškvepia orą. Atkreipkite dėmesį ir į kitus požymius: ar nėra nukritusi kūno temperatūra, ar nukentėjusiojo kūno spalva yra normali. Jeigu neaptinkate kvėpavimo požymių, būtina atlikti dirbtinį kvėpavimą. (Išmokti tai daryti galite pažiūrėję vaizdo įrašą apačioje)
6. Kraujo cirkuliacija. Patikrinkite nukentėjusiojo kraujo cirkuliaciją: ar kvėpuoja, kosėja, ar atlieka kokius nors judesius. Jeigu negalite greitai ir efektyviai patikrinti pulso, negaiškite laiko. Jeigu nerandate jokių kraujo cirkuliacijos požymių, atlikite širdies masažą.
