Vitaminas D - ne mažiau svarbus nei hormonai
Apie tai, kad vitaminas D reguliuoja kalcio apytaką ir gali būti susijęs
su nėštumo komplikacijomis, žinota dar XVII amžiaus viduryje. Tuo metu
jaunoms moterims, kurioms vaikystėje trūko šio vitamino, dėl rachito
iškrypdavo stuburas ir dubuo. Jos negalėdavo natūraliai pagimdyti,
kildavo daug komplikacijų, ir vaisius žūdavo.
XIX amžiuje Škotijos medicinos literatūroje buvo rašoma, kad tokiu
atveju vaisių gali išgelbėti tik cezario pjūvis.
Vitaminas D nuo seno vertinamas kaip priemonė nuo rachito, nes lemia
kaulinio audinio vystymąsi.
Tačiau pastaruoju metu mokslininkai įrodė, kad ši biologiškai aktyvi
medžiaga ne mažiau svarbi gyvybei nei hormonai.
Reguliuoja kalcio apytaką
Nėštumo metu smarkiai padidėja kalcio poreikis. Ypač trečiamaje nėštumo
trimestre, kai vystosi vaisiaus kaulai, raumenys, pieniniai dantys.
Vaisiui susiformuoti reikia apie 30 gramų kalcio. Šią medžiagą jis paima
iš motinos organizmo, todėl kalcio apytaką reguliuojantis vitaminas D
jai yra labai svarbus.
Yra žinoma, kad vaisiaus organizme tėra tik penktoji dalis vitamino D
kiekio, kuris randamas virkštelėje, jungiančioje vaisių su placenta.
Vadinasi, bręstantis kūdikis gauna gerokai mažiau vitamino D net ir tuo
atveju, jei būsima motina stengiasi praturtinti savo mitybą maisto
produktais, kuriuose gausu šio vitamino.
Vitamino kiekį lemia ir metų sezonas
Vitamino D trūkumas yra siejamas su vaisiaus augimo atsilikimu, labai
mažu kalcio kiekiu vaisiaus organizme - dėl to gimusį kūdikį gali
ištikti traukuliai.
Todėl JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro specialistai nustatė, kad
nėščioji kasdien turėtų gauti 400 tarptautinių vienetų vitamino D.
Jei nėštumas tęsiasi tamsiuoju metų laiku, pavyzdžiui, vėlyvą rudenį,
žiemą, ankstyvą pavasarį, kai saulės yra mažai, tokia dozė laikoma
pernelyg maža.
Vitamino D, kuris gaminasi odoje, atsargas būtina papildyti ir
maitinančioms motinoms. Yra žinoma, kad žindyvė su pienu išskiria apie
280-400 nanomolių kalcio per dieną.
Vadinasi, jos organizmas tuo metu praranda daug kalcio. Jo atsargas
galima praturtinti valgant maisto produktus, kuriuose gausu šio
mikroelemento, taip pat papildomai vartojant vitamino D.
Turi įtakos ir kitoms ligoms
Neseniai paaiškėjo, kad vitamino D trūkumas gali turėti įtakos diabeto,
bronchų astmos, net šizofrenijos vystymuisi.
Sumažėjęs vitamino D kiekis organizme siejamas ir su sunkiomis nėštumo
komplikacijomis, pavyzdžiui, priešlaikiniu gimdymu, preeklampsija.
Manoma, kad normalus vitamino D kiekis būsimos motinos organizme turėtų
siekti ne mažiau kaip 50 nanomolių viename litre kraujo.
Nėštumo metu moteris turėtų gauti bent 200 tarptautinių vienetų vitamino
D kasdien.
Kanados pediatrų draugija atkreipė dėmesį, kad tose šalies vietovėse,
kur tamsusis metų laikotarpis tęsiasi ilgiau, vietoje 200 tarptautinių
vienetų per dieną reikėtų vartoti 400–800 tarptautinių vienetų.
Išsivysčiusių šalių mokslininkai nustatė, kad tikėtis gauti pakankamą
vitamino D kiekį vien tik su maistu yra sunku.
Pavyzdžiui, Danijos, kurios geografinė padėtis labai panaši į Lietuvos,
gydytojai ragina kasdien vartoti 200–400 tarptautinių vienetų, o kartais
ir daugiau vitamino D.
Svarbiausia – kad nėščiosios organizme nepritrūktų šios biologiškai
svarbios medžiagos, nes nustatytas akivaizdus ryšys tarp vitamino D
trūkumo ir nėštumo komplikacijų bei lėtinių ligų, kurios užklumpa
naujagimį.
Tačiau nereikėtų ir perdozuoti vitamino D. Perdozavus galima pakenkti
širdies ir kraujagyslių sistemai, išprovokuoti alerginę reakciją.