Ne kiekvienas apgamas kelia pavojų
Apgamai yra paveldimi, kaip ir odos tipas ar polinkis sirgti tam tikromis ligomis.
Vieni apgamai išryškėja jau nuo mažumės, dažniausiai - kraujagysliniai, pigmentiniai ar iškilę apgamai. Bėgant laikui jie keičiasi, gali padidėti.
Kiti apgamai atsiranda netikėtai - taip gali nutikti ir vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms.
Įtakos apgamams turi ne tik paveldėtos savybės, bet ir išoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, ultravioletiniai spinduliai. Jie gali išprovokuoti melanomą - piktybinį odos naviką.
Apgamai gali suvėžėti ir tuomet, kai jie nuolat dirginami - jei juos nuolat kliudo liemenėlė, diržas ar kelnių juosmuo.
Tačiau tikrai ne kiekvienas apgamas gali tapti vėžio priežastimi. Iš pažiūros didelis, negražus, netgi grėsmingai atrodantis apgamas gali niekada netapti piktybiniu, tuo tarpu nedidelė, galbūt patinkanti, pasigėrėjimą kelianti dėmelė ant odos - taip.
Dėl to reikia tartis su gydytojais - jie paaiškins, kuriems apgamams reikia tik kosmetinės priežiūros, o kuriuos reikia stebėti atidžiau ir saugoti.
Kada kreiptis pagalbos į medikus?
Susirūpinti reikėtų pastebėjus, kad kinta apgamo aukštis, dydis, paviršiaus ir pakraščių forma, spalva - jis patamsėja ar parausta.
Negalima ranka numoti pajutus, kad apgamo vietoje niežti, dilgčioja, peršti. Taip pat pažeidus apgamą, pavyzdžiui, velkantis drabužius.
Geriausia kreiptis į odos ligų gydytojus - dermatologą, dermatovenerologą, onkodermatologą.
Po apžiūros specialistai atlieka diagnostinį testą. Vienas populiariausių tyrimo metodų, greitai padedančių įvertinti apgamus - dermaskopija.
Gavęs tyrimo rezultatus gydytojas sprendžia, ar reikia tirti toliau, ar užteks tik kurį laiką stebėti apgamą.
Pažangesnis ir tikslesnis ankstyvos melanomos diagnostikos metodas yra siaskopija. Šio tyrimo metu matoma vidinė odos darinio struktūra. Tai padeda tiksliau įvertinti apgamo galimybę tapti piktybiniu arba nustatyti pirmuosius ligos požymius.
Labiausiai rizikuoja keliautojai
Labiau atkreipti dėmesį reikėtų į tas vietas, kurios gauna daugiausiai saulės spindulių - veidą, krūtinę, nugarą.
Nesaikingas kaitinimasis saulėje ar soliariumuose ne tik provokuoja vėžį, bet ir slopina natūralias odos savybes, skatina senėjimą.
Odos vėžio atvejų padaugėjo, kai žmonės ėmė keliauti po pasaulį, ilsėtis egzotiškuose kraštuose ir lepintis kaitresnėmis saulės voniomis - tam jų oda nėra pasiruošusi. Juk šiaurinėje pasaulio dalyje ir pietuose gyvenančio žmogaus oda į saulę reaguoja skirtingai.
Labiausiai rizikuoja tie, kurie į šiltuosius kraštus vyksta žiemą ir jau pirmąją dieną puola kaitintis. Priešingai - reikia leisti kūnui apsiprasti, saugotis, nesiekti kuo ryškesnio įdegio.
Atostogaujant pietuose reikėtų dažniau tepti odą apsauginiais kremais, pirmosiomis dienomis - su kuo didesniu SPF rodikliu.
Nereikia bijoti randų
Grėsmę keliančius apgamus galima pašalinti. Jei apgamas nėra gilus ir šalinamas daugiau dėl kosmetinių priežasčių, po procedūros žymės beveik nesimatys.
Jei kyla odos vėžio grėsmė, nedidelis randas ar blyški dėmelė ant odos pacientus jaudina mažiausiai - jiems svarbiausia užkirsti kelią ligai.
