Vienas pagrindinių susitikimo klausimų buvo generinių vaistų pramonės ir valstybės dialogas. Generiniai vaistai šiuo metu parduodami 27 ES valstybėse narėse. Tai padeda sutaupyti 35 mlrd. eurų per metus. Valstybinio sveikatos draudimo fondo duomenimis, Lietuvoje generiniai vaistai sudaro apie 49 proc. išrašomų kompensuojamųjų vaistų ir tik 25 proc. išlaidų, o originalūs patentuoti vaistai sudaro 13 proc. išrašomų kompensuojamųjų vaistų ir 51 proc. išlaidų. Taip pat plačiai tebevartojami originalūs nepatentuoti vaistai, kurie sudaro 38 proc. išrašomų kompensuojamųjų vaistų. Už pastaruosius vaistus paprastai tenka primokėti daugiau negu už generinius vaistus, tačiau kai kurie pacientai juos tebevartoja ir be reikalo moka daugiau. Sveikatos apsaugos ministro nurodymu vaistininkai privalo pasiūlyti vaistų, už kuriuos reikia mažiausiai primokėti arba kurių kaina mažiausia.
EGA prezidentės G. E. Eggertsdottir teigimu, daugelis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos išdėstytų planų jai paliko teigiamą įspūdį ir kai kuriose srityse Lietuva lenkia kitas Europos šalis. Ji taip pat pabrėžė, kad būtina skatinti vaistininkus ir pacientus rinktis generinius vaistus, pasižyminčius tokiu pačiu išbandytu veiksmingumu, už mažesnę kainą. Farmacijos produktų rinkos dalyviai ne visuomet suinteresuoti siūlyti pigiausius vaistus, taigi tam būtinos valstybinės reguliavimo ir švietimo programos.
Be to, EGA prezidentė akcentavo, kad mažinant vaistų kainas svarbu išlaikyti vaistų asortimentą ir pasirinkimą, nes radikalus kainų mažinimas gali sutrukdyti daugeliui generinių vaistų bendrovių pristatyti savo produktus tokiose mažose rinkose kaip Lietuva, o tai galėtų lemti tiekimo monopolizavimą ir vaistų trūkumo riziką. Taigi ypač svarbu kruopščiai apsvarstyti planuojamus kompensuojamųjų vaistų kainodaros taisyklių pakeitimus, skatinti kelių gamintojų, siūlančių generinius vaistus su ta pačia veikliąja medžiaga, konkurenciją.
Ir EGA prezidentė G. E. Eggertsdottir, ir LR sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis pareiškė viltį, kad generinių vaistų pramonė ir valstybės pareigūnai tęs konstruktyvų dialogą, kad surastų veiksmingiausius sprendimus Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai, siekiant sudaryti pacientams geresnes galimybes gauti vaistų ir pagerinti sveikatos rodiklius.
Po susitikimo EGA prezidentė G. E. Eggertsdottir sutiko atsakyti į mūsų klausimus.
- Kiek procentų pacientų Europoje gydomi generiniais vaistais?
- Generinių vaistų pramonė tiekia aukštos kokybės nebrangius vaistus milijonams europiečių. Europoje bendrovėse dirba daugiau nei 150 tūkst. žmonių. Generiniai vaistai kiekvienais metais Europos Sąjungos pacientams ir sveikatos priežiūros sistemoms sutaupo daugiau nei 35 mlrd. eurų ir sudaro 54 proc. visų parduodamų vaistų, tačiau tai tėra tik 21 proc. visų Europos farmacijos išlaidų.
Generiniais vaistais gydoma daugybė ligų, įskaitant diabetą, astmą, vėžį, depresiją, alergiją, bakterines ir virusines infekcijas, Alzhaimerio ligą, ŽIV, AIDS. Taigi generiniai vaistai gali padėti sutaupyti visam sveikatos apsaugos sektoriui, kartu užtikrindami aukščiausio kokybės lygio sveikatos priežiūrą.
- Kokį poveikį generiniai vaistai turi sveikatos priežiūros biudžetui?
- Šiais laikais, kai Europos sveikatos priežiūros paslaugoms keliami vis didesni reikalavimai, generiniai vaistai teikia didžiulę naudą visuomenei. Jie garantuoja pacientams galimybę gauti kokybiškų, saugių ir veiksmingų vaistų, kartu padeda kontroliuoti vaistų kompensavimo išlaidas. Tai pirkėjams padeda sutaupyti nemažą vaistų kainos dalį, o kartu užtikrina veiksmingo gydymo alternatyvą.
Mokėtojai už sveikatos priežiūros sistemos paslaugas žino, kad taip bus pasiūlyta aukšto lygio priežiūra ir leis sutaupyti. O sutaupytus pinigus galima skirti tam pačiam sveikatos priežiūros sektoriui ir padėti finansuoti brangesnius gydymo būdus arba paremti naujoviškų produktų mokslinius tyrimus bei plėtrą. Be to, generinių vaistų sukuriama konkurencija skatina vaistus kuriančius gamintojus ne tik mažinti savo kainas, bet ir kurti naujus patentuotinus produktus.
-Ką rekomenduotumėte Lietuvos sveikatos priežiūros institucijoms, kad būtų galima dar labiau sumažinti gydymo išlaidas ir pagerinti galimybes gauti vaistų?
-Pirmiausia, Lietuvos sveikatos priežiūros institucijos turėtų didinti generinių vaistų vartojimą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tvirtina, kad „politika, skatinanti didesnį generinių vaistų vartojimą, gali sumažinti farmacijos išlaidas ir padidinti veiksmingumą“. Didesnis generinių vaistų vartojimas padeda daugiau sutaupyti negu šių vaistų fiksuotos kainos sumažinimas.
Taigi nacionalinės valdžios institucijos, tarp jų ir Lietuvos, turėtų skatinti generinių vaistų vartojimą, kad ne tik svariai sutaupytų, bet ir reikšmingai pagerintų galimybes pacientams gauti nebrangų gydymą.
-Kaip vyriausybės galėtų padidinti generinių vaistų vartojimą?
-Vyriausybės turėtų skatinti nuolat kintančią ir konkurencingą rinkos aplinką. Tai sudarytų sąlygas sutaupyti, optimizuojant generinių vaistų vartojimą ir tvariai plečiant generinių vaistų rinką, užtikrinant mažesnę primokėjimo dalį ir generinių vaistų receptų išrašymą, taip pat palengvinant jų patiekimą į rinką. Nacionalinės vyriausybės palaikyti generinių vaistų pramonės sektorius, atliekančius svarbų vaidmenį, skatinant bendrą Europos Sąjungos farmacijos pramonės konkurencingumą ir taupant sveikatos priežiūros sistemų išlaidas. Geras pavyzdys – Didžioji Britanija. Šioje šalyje dėl generinių vaistų pramonės Nacionalinė sveikatos tarnyba pasibaigus vieno vaisto patentui per pirmuosius dvylika mėnesių sutaupė daugiau nei 350 mln. svarų sterlingų („Pharma times“, 2013 m. gegužės 15 d.).
-Kai kurie vaistų gamintojai nuolat stengiasi neigiamai atsiliepti apie generinių vaistų veiksmingumą ir saugumą. Koks yra EGA požiūris šiuo klausimu?
-EGA ir jos nariai stengiasi visoje Europoje paneigti mitus, kuriuos pasitelkę kai kurie vaistų gamintojai neigiamai apibūdina mūsų pramonę. Europos Sąjungoje visus vaistus, prieš patvirtinant jų tinkamumą vartoti pacientams, griežtai įvertina vaistų kontrolės institucijos. Generiniai vaistai tikrinami pagal tas pačias procedūras kaip ir originalūs ir privalo atitikti aukštą saugumo, kokybės ir veiksmingumo lygį. Patikrinimas atliekamas valstybėse narėse nacionaliniu lygmeniu arba Londone, Didžiojoje Britanijoje, įsikūrusioje Europos vaistų agentūroje (EVA).
-Kokios generinių vaistų pramonės tendencijos per artimiausius penkerius metus?
-Tikimasi, kad dabartinė besiplečianti pasaulinės generinių vaistų rinkos dalis iki 2015 metų išaugs dvigubai. Europos ir viso pasaulio gyventojai senėja, o tai reiškia, kad prireiks vis daugiau aukštos kokybės nebrangių vaistų. Per kelerius artimiausius metus dabar Europoje patentu apsaugoti vaistai bus prieinami generinių vaistų bendrovėms, o tai suteiks didžiulių galimybių ir leis sutaupyti pinigų, skirtų vaistams, tiek valstybėms narėms, tiek patiems pacientams. Be generinių vaistų Europa neturėtų galimybių visiems savo piliečiams užtikrinti kokybiško, saugaus ir nebrangaus gydymo.
Generiniai vaistai – galimybė sutaupyti
- Generiniai vaistai – tai vaistai, jau praradę patentinę apsaugą, tad juos daugelis bendrovių gamina už gerokai mažesnę kainą negu patentuotus vaistus. Generiniuose vaistuose yra tokios pačios veikliosios medžiagos ir toks pats jų kiekis kaip ir originaliuose patentuotuose vaistuose. Generinių vaistų efektyvumas bei saugumas patvirtinti Europos vaistų agentūros (EVA) ir kitų vaistų kontrolės agentūrų pagal Europos Sąjungoje galiojančius griežtus standartus.
- Generiniai vaistai visada kainuoja pigiau, tačiau pacientai dažnai renkasi brangesnius originalius patento nesaugojamus vaistus ir be reikalo moka daugiau, nes taip elgtis juos įtikina gydytojai ir vaistininkai. Sveikatos apsaugos ministro nurodymu vaistininkai privalo pasiūlyti vaistus, už kuriuos reikia mažiausiai primokėti arba kurių kaina žemiausia, tačiau vaistininkams ir gydytojams neretai daro įtaką originalių vaistų gamintojai, siekiantys apsaugoti savo pelną ir rinkos dalį. Tos pačios bendrovės regioniniuose laikraščiuose nevengia publikuoti negatyvių interviu su gydytojais apie generinius vaistus.
- Lietuvoje jau esama visuomeninių iniciatyvų, teikiančių išsamią informaciją ir individualias konsultacijas apie paciento teisę rinktis vaistą. Vienas jų – internetinis informacijos centras „Renkuosi vaistus“ (www.renkuosivaistus.lt). Jis įkurtas 2013 metų pavasarį atlikus tyrimą, kuris parodė, kad kas trečias Lietuvos gyventojas nežino, kad vaistininkas privalo jiems siūlyti kompensuojamus vaistus už mažiausią kainą. Tad jei vartotojas nepasidomi pats, apie kitas galimybes gali būti neužsiminta. Galima ir priešinga situacija, kai vaistininkas gali nepasiūlyti tuo metu pigiausios alternatyvos, tad perkančiajam teks primokėti daugiau.
