Lūpų pūslelinė – nekviestas ilgalaikis „nuomininkas“

Lūpų pūslelinė – nemaloni liga, dažniausiai pasireiškianti netinkamiausiu momentu. Jos atsiradimas siejamas su stresu, nuovargiu, imuninės sistemos nusilpimu, virusinėmis infekcinėmis ligomis.

Paprastąjį herpeso virusą nešioja 9 iš 10 žmonių, bet pūsleline suserga toli gražu ne visi.<br>123rf nuotr.
Paprastąjį herpeso virusą nešioja 9 iš 10 žmonių, bet pūsleline suserga toli gražu ne visi.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 22, 2013, 12:26 PM, atnaujinta Feb 20, 2018, 11:05 PM

Pūslelinė laikoma neišgydoma liga. Kartą patekęs į mūsų organizmą ligą sukeliantis herpeso virusas jame tūno visą gyvenimą ir kai kuriems žmonėms apie save primena 1–2 kartus per metus ar net dažniau. Tiesa, vilčių, kad kada nors žmonės sugebės įveikti šį žaibiškai plintantį virusą, yra. Jau dabar mokslininkai teigia atradę vaistą, kuris gali ne tik sumažinti pūslelinės simptomus, bet ir visiškai nužudyti ją sukeliantį paprastąjį herpeso virusą.

Persiduoda lengvai

Pūslelinę sukelia paprastasis herpeso virusas (herpes simplex), kurio pavadinimas kilęs nuo graikiško žodžio, reiškiančio „šliaužiantis“.

Herpeso viruso nešiotojais yra devyni iš dešimties žmonių. Be to, tai labai gajus virusas. Patekęs į organizmą jis čia lieka visam gyvenimui.

Milžinišką viruso paplitimą lemia tai, kad jis labai lengvai persiduoda. Virusas gali persiduoti čiaudant ar kosėjant (oro-lašeliniu būdu), per indus, patalynę, žaislus, rankšluosčius, drabužius, kuriais naudojosi užsikrėtęs asmuo (buitinių kontaktų metu). Jeigu ligos požymių yra ant lytinių organų, tuomet virusas perduodamas lytiniu keliu.

Virusą būsima mama gali perduoti vaisiui. Taip paprastai virusas perduodamas, kai nėštumo metu virusas kurį laiką būna moters kraujyje.

Dar vienas galimas užkrato būdus – per užkrėstus medicinos, grožio meistrų instrumentus. Tokiu būdu herpeso virusas patenka tiesiai į kraują.

Pūsleline suserga ne visi

Nepaisant milžiniško paplitimo, pūslelinės infekcija pasireiškia toli gražu ne visiems. Taip yra todėl, kad dalies žmonių imuninė sistema neblogai susidoroja su nekviestu „nuomininku“, nors visiškai jo išgyvendinti, deja, nesugeba.

Pūslelių ant lūpų ar kitose kūno vietose atsiranda tuomet, jeigu mūsų imunitetas nusilpsta. Pūslelinės atsiradimą gali išprovokuoti daugybė skirtingų faktorių: stresas, nerimas, depresija, fizinės ligos, nusilpusi imuninė sistema ir netgi saulės vonios.

Mokslininkai kaltina genus

Ir vis dėlto, kodėl, nepaisant to, kad virusas yra taip plačiai paplitęs, pūsleline nuolat suserga tik apie 20 proc. žmonių, nors virusą nešioja kone visi?

Panašu, kad pagaliau mokslininkai rado tam paaiškinimą. Kaltę jie verčia, visų pirma, genams.

Dienraštis „The New York Times“ neseniai paskelbė, kad siekdami išsiaiškinti priežastį, kodėl ne visi viruso nešiotojai suserga pūsleline, Edinburgo universiteto (Škotija) tyrėjai ieškojo genų, kurie atsakingi už baltymo, sustabdančio viruso aktyvumą, gamybą.

Kai pavyko identifikuoti kelis tokius genus, mokslininkai ištyrė 20 pūsleline sirgusių žmonių kraujo pavyzdžius. Jie aptiko, kad tų, kurie sirgo pūsleline, genas IL28B buvo mutavęs, todėl negalėjo gaminti būtino baltymo, kuris padėtų imuninei sistemai apsiginti nuo infekcijos. Šio tyrimo rezultatai buvo aprašyti žurnale „PLoS Pathogens“.

Edinburgo universiteto profesorius, studijos autorius Jürgenas Haasas sakė, kad šis atradimas gali padėti atrasti ne tik pūslelinės, bet ir kitų infekcijų, sukeltų paprastojo herpeso I tipo viruso, infekcijų gydymo būdus.

Liga nuolat atsinaujina

Pirmasis pūslelinės požymis yra lūpų perštėjimas. Jį sukelia virusas, pradėjęs plisti nervais ten, kur atsiras žaizdelė.

Pūslelinė pasireiškia 1–2 mm diametro pūslelių pavidalu ant lūpų, nosies, vokų gleivinės, burnos. Virusas gali atsirasti ir ant kaktos, ausų, skruostų, lytinių organų, nugaros, rankų pirštų odos ar kitose mažiau būdingose vietose.

Iš pradžių pūslelių turinys būna skaidrus, o po kelių dienų susidrumsčia. Vėliau pūslelės sprogsta ir vietoje jų atsiranda šašai.

Ten, kur atsiranda išbėrimas, vieną-dvi savaites gali laikytis patinimas, paraudimas, jaustis niežulys, deginimo pojūtis.

Vėliau gali atsirasti skausmas, aplink išbertą vietą esanti oda pasidaryti jautri, atsirasti niežulys.

Pūslelinę gali lydėti ir šaltkrėtis, pakilusi temperatūra, galvos skausmai, silpnumas.

Pūslelinės infekcijos požymiai išsilaiko dvi ir daugiau savaites. Po to, atrodytų, pasveikstama, tačiau taip nėra, nes virusas lieka organizme ir vos tik imunitetas nusilpsta, liga atsinaujina.

Pasireiškus pirminei infekcijai visi ligos simptomai paprastai būna sunkesni, nei jai atsinaujinus. Vėliau liga gali apsiriboti nedideliais protrūkiais.

Gali kilti ir dėl kitų ligų

Pūslelinės gydymas priklauso nuo to, kaip dažnai ji atsinaujina.

Jeigu infekcija pasireiškia retai – ne dažniau, kaip dukart per metus, pakanka vietinio gydymo, naudojant antivirusinius preparatus. Dažniausiai ši liga gydoma kremais, kuriuose yra priešvirusinės medžiagos acikloviro. Kremo užtepama ant pažeistos vietos, kad pavyktų sumažinti viruso poveikį.

Jeigu liga atsinaujina dažniau, reikėtų surasti to priežastį.

Interneto portalas zazdorovye.ru rašo, kad jei organizmo apsauginiai barjerai veikia gerai, pūslelinė neturėtų atsirasti. Dažnai atsinaujinančios pūslelinės priežastis gali būti imuniteto nusilpimas.

Jeigu dažnai pūslelinė atsiranda ant veido, jos priežastimi gali būti kitos chroniškos ligos, pavyzdžiui, sinusitas, neišgydytas ėduonis, lėtinis tonzilitas. Jeigu dažnai kartojasi lytinių organų pūslelinė, tai gali būti ženklas, įspėjantis apie lytiniu keliu plintančias infekcijas.

Reikėtų paieškoti ir pašalinių veiksnių, kurie lemia bendrą imuniteto nusilpimą: stresų darbe ir namuose, neteisingos mitybos, kenksmingų darbo sąlygų, nuovargio, dažnų peršalimų, griežtų dietų, siekiant sulieknėti ir panašiai.

Norint išvengti dažno pūslelinės atsinaujinimo reikėtų stiprinti imuninę sistemą. Tam gali padėti grūdinimasis, pirties lankymas, fizioterapija. Verta prisiminti ir apie pagrindines sveikos gyvensenos taisykles: taisyklingą ir subalansuotą mitybą, pakankamą fizinį aktyvumą, žalingų įpročių atsisakymą.

Nori nužudyti virusą

Vaistai, kuriais gydoma pūslelinė, gali tik sumažinti ligos protrūkį arba apsaugoti nuo jos atsinaujinimo, bet ne nužudyti virusą, kuris slypi kūne net ir tada, jei išbėrimų nėra.

Kaip minėta, paprastasis herpeso virusas yra labai gajus ir žmogaus organizme lieka visą gyvenimą, tačiau gali būti, kad greitu metu situacija pasikeis.

Dienraštis „Daily Mail“ rašo, kad Mičigano universiteto (JAV) mokslininkai viliasi pagaliau radę būdą, kaip išgydyti pūslelinę, kad ši neatsinaujintų. Jie teigia išradę losjoną, kuris padės ne tik sustabdyti pūslelinės protrūkį, bet ir nužudyti ją lemiantį paprastąjį herpeso virusą.

Losjone yra detergento ir tirpiklio nanodalelių, galinčių prasiskverbti pro išorinį viruso sluoksnį ir jį sunaikinti.

Laboratorijoje atlikus bandymus su gyvūnais ir ikiklinikinius tyrimus pastebėta, kad emulsija leidžia sunaikinti virusą, jeigu jos tepama dvi dienas po du kartus per parą. Bandymus su žmonėmis ketinama pradėti po kelių mėnesių.

Parengė Giedrė Balčiūtė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.