Vakcinos ir skiepai – vienas svarbiausių medicinos laimėjimų, padedančių valdyti daugybę ligų.
„Paskiepijus tam tikrą dalį visuomenės, liga nebeturi kur plisti, todėl visuomenė apsaugoma nuo ligų. Ir atvirkščiai – kai nemaža dalis žmonių atsisako skiepytis, vėl galvą ima kelti jau pamirštos ligos”, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Erikas Mačiūnas.
– Dėl kokių ligų galime būti ramūs – nuo ko yra skiepijami mūsų vaikai?
– Lietuvoje pagal vaikų skiepų kalendorių naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami nuo dešimties infekcijų: kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, hepatito B, tuberkuliozės.
Ateityje į profilaktinių skiepų kalendorių planuojama įtraukti naujų vakcinų, kuriomis skiepyti rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras. Tai vakcinos nuo pneumokokinės ir žmogaus papilomos viruso infekcijų.
– Kokias ligas jau padėjo išnaikinti ar suvaldyti skiepai?
– Skiepai padėjo suvaldyti ar net išnaikinti užkrečiamąsias ligas, dėl kurių anksčiau mirdavo ar kuriomis sirgdavo milijonai gyventojų.
Pasaulyje nebeliko raupų, daugelyje regionų išnaikintas poliomielitas, netrukus jis turėtų būti išnaikintas ir visame pasaulyje.
Suvaldytos tokios ligos kaip difterija ir stabligė, o įtraukus skiepus nuo B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, labai sumažėjo mažų vaikų, kuriuos užklumpa sunkios šios infekcijos formos – meningitas ar sepsis.
– Jeigu turime apsaugos nuo tam tikrų ligų priemonių, kodėl vis dar kyla jų protrūkių?
– Kad užkrečiamosios ligos būtų valdomos, reikia pasiekti didelę skiepų apimtį – turi būti paskiepyta didžioji dalis vaikų.
Europoje kilo keletas tymų protrūkių, nes susidarė imlių užkratui asmenų grupės – daugybė žmonių nebuvo skiepyti. Jie buvo sunkiai pasiekiami arba skeptiškai nusiteikę vakcinų požiūriu. Tokiose grupėse ir kyla ligų protrūkių.
Norint suvaldyti tymus, turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. kiekvienos amžiaus grupės gyventojų. O jei nepasiekiamas reikalingas procentas žmonių, atsiranda didesnė tikimybė susirgti užkrečiamosiomis ligomis.
– Europoje nebėra poliomielito, tačiau skiepytis nuo šios ligos vis dar reikia. Kodėl?
– Poliomielitas bus antra liga po raupų, kuri netrukus bus išnaikinta visame pasaulyje. Nuo 2002 metų paskelbta, jog Europos regione nėra poliomielito viruso, tačiau neseniai ši liga išplito Tadžikistane – užkratas buvo įvežtas iš Pakistano. 460 nepaskiepytų asmenų susirgo sunkiu poliomielitu, kuris sukėlė paralyžių.
Nyderlanduose uždaroje religinėje bendruomenėje, kuri atsisako skiepų, kilo poliomielito protrūkis, kurio metu susirgo 71 asmuo, 2 iš jų mirė.
Kol tebėra poliomielito užkrato, būtina išlaikyti didelę skiepų apimtį. Todėl reikia skiepyti ir Lietuvos vaikus.
– Tėvai neretai prisiklauso kalbų, esą vakcinos ne saugo, o sukelia ligas.
– Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, taikomos vakcinos, kurių veiksmingumas ir saugumas įrodytas klinikiniais tyrimais.
Sunkios nepageidaujamos reakcijos į skiepus yra ypač retos, o tokios reakcijos galimybė yra gerokai mažesnė nei rizika susirgti užkrečiamąja liga, nuo kurios skiepijama.
Nėra jokių mokslo įrodymais pagrįstų duomenų, jog vakcinos gali sukelti lėtines ligas, autizmą ar staigios kūdikių mirties sindromą. Teiginiai, esą hepatito B vakcina gali būti susijusi su išsėtine skleroze, buvo paneigti atlikus mokslinius tyrimus.
