Net jeigu nieko bloga nejaučiate, jau galite būti ligonis. Viena dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų – aterosklerozė – yra nematoma, nejaučiama, todėl klastinga. Kai jos pažeistą, tačiau nieko apie tai nenutuokiantį žmogų staiga užgriūva nervinė įtampa, stresas, nemiga, dažnam tenka griebtis už širdies.
Nepaisant medicinos laimėjimų, kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje, kaip ir kitur, yra dažniausia mirties priežastis. Kasmet pasaulyje jos nusineša 17,3 mln., o Lietuvoje – daugiau nei 23 tūkstančių žmonių gyvybę.
Ilgai manyta, kad kraujotakos sistemos ligomis serga tik vyrai ir vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau dabar aišku, kad šiomis ligomis galima susirgti nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties.
Labiausiai jos paliečia vyresnius kaip 65 metų asmenis, tačiau pastaruoju metu daugėja ir sergančių 18–64 metų grupėje.
Nesveikos gyvensenos ir blogų įpročių šaknys slypi vaikystėje. Jei žmogus turi genetinį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nuo mažumės jį lydi rizikos veiksniai, vadinasi, anksti prasidės aterosklerozė, anksti prireiks kardiologo pagalbos.
Kardiologai sako, kad sveiko gyvenimo įgūdžius būtina skiepyti nuo mažens ir mokyti vaikus, nes sveiki vaikai tampa sveikais suaugusiaisiais.
Tad kaip reikėtų gyventi, kad ir jūs sumažintumėte riziką sirgti širdies ligomis, ir parodytumėte pavyzdį savo vaikams?
Prie stalo jauskite saiką. Daugybė žmonių valgo per daug ir dažnai persivalgo. Anksčiau ar vėliau tai baigiasi antsvoriu ar nutukimu, o tai - vienas svarbių širdies ligų rizikos faktorių. Kaip žinoti, kiek valgyti? Paprastas metodas - norėdami pamatuoti, naudokite plaštaką. Kai sėsite prie pietų stalo, mėsos ar žuvies patiekalas turi būti tokio dydžio, kad uždengtų delną (be pirštų). Garnyro turi būti ne daugiau nei tilptų į sulenktą delną.
Kuo daugiau vaisių ir daržovių -- nuo penkių iki devynių kartų per dieną. Juose ne tik daug antioksidantų - daržovėmis ir vaisiais užpildę skrandį, paliksite mažiau vietos riebiems patiekalams. Be to, tai padeda mažinti kūno svorį ir kraujo spaudimą, o tai - dar viena grėsmė širdies kraujagyslėms.
Valgykite daugiau sveikų grūdų patiekalų - jie ilgam suteikia sotumo jausmą, tad ilgiau nenorėsite užkandžiauti. Be to, grūdai padeda mažinti "blogojo" cholesterolio kiekį ir kūno svorį. Tad pasirūpinkite, kad jūsų mityboje netrūktų avižų dribsnių, laukinių ar rudųjų ryžių, gaminių iš sveiko grūdo kviečių.
Nepamirškite ir žuvies dienos - du kartus per savaitę pasistenkite suvalgyti riebios jūros žuvies patiekalą. Joje gausu omega-3 riebiųjų rūgščių, kurios mažina cholesterolio kiekį. Tinka lašiša, tunas, menkė, sardinės.
Užkandžiams rinkitės riešutus -- šiukštu, tiktai saujelę! Riešutuose taip pat yra medžiagų, mažinančių "blogojo" cholesterolio kiekį. Tyrimai įrodė, kad tie žmonės, kurie mėgaujasi riešutais, rečiau serga širdies ligomis.
Judėkite! 30 minučių per dieną skirkite aktyviai veiklai - jeigu tai darysite penkis kartus persavaitę, sumažinsite "blogojo" cholesterolio kiekį. Kuo daugiau mankštinsitės, tuo geriau. Beje, nebūtina mankštintis 30 minučių iš eilės -- galite tai daryti tris kartus per dieną po 10 minučių.
Jeigu nemėgstate mankštos ar sporto salės, dažniau eikite pasivaikščioti. Tai lengva, sveika, ir nieko nekainuoja. Viskas, ko jums reikia, - tai poros gerų batų. Ir būtinai pasiimkite vaikus!
Nerūkykite. Kasdien surūkant 20 ir daugiau cigarečių, rizika patirti infarktą padidėja tris-šešis kartus. O rūkančiosios moterys širdies infarktu serga daug dažniau už nerūkančiąsias, nes susilpnėja apsauginė moteriškų hormonų estrogenų veikla. Be to, kad kenkiate savo širdžiai, rodote vaikams blogą pavyzdį - juk dažniausiai ir pradedama rūkyti vaikystėje ar paauglystėje. Lygiai taip pat perduodate vaikams ir svaiginimosi alkoholiu įpročius.
Europos ir Lietuvos kardiologai rekomenduoja prisilaikyti sveiko žmogaus kodo: 0 – nerūkyti. 3 – tiek kilometrų greitu žingsniu reikia nueiti kasdien arba ėjimą galima pakeisti 30 min. vidutinio intensyvumo fizine veikla. 5 – 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien. 140 – sistolinis arterinis kraujo spaudimas mažesnis nei 140 mmHg. 5 – bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 5 mmol/l. 3 – mažo tankio („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l. 0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto.
