Jeigu žmogaus nuotaika subjurusi, jis jaučiasi išglebęs, silpnas ar bejėgis, tai rodo, kad išseko jo fizinių ir dvasinių jėgų atsargos.
Taip teigia Miunchene (Vokietija) dirbantis imunologas Peteris Schleicheris, rašo "Lietuvos rytas".
Kalbėdamas su žurnalistais medikas pabėrė vertingų patarimų, kaip greitai vėl įkrauti išsekusias organizmo baterijas.
– Per kiek laiko žmogus gali papildyti energijos atsargas?
– Mūsų kūnas ir psichika turi stebėtiną savybę – atsigauti, atgauti jėgas ir energiją.
Paprastos priemonės gali padėti organizmui atsikratyti sukauptų kenksmingų medžiagų ir nereikalingų riebalų, atsinaujinti ląstelėms ir paruošti dirvą, kad visi organai veiktų puikiai. Jei šios priemonės padės ir organizmas pajaunės, sukaups daugiau energijos, žmogus geriau jausis – tai išduos pagražėjęs spindintis veidas.
Beje, per dvi savaites – tiek trunka mano siūloma programa – žmogus netenka daugiau nei trijų ar penkių kilogramų svorio.
– Kokie turėtų būti energijos suteikiantys pusryčiai?
– Tris valgomuosius šaukštus varškės pagardinkite trimis valgomaisiais šaukštais šviežių ar šaldytų uogų, valgomuoju šaukštu graikinių riešutų, arbatiniu šaukšteliu rupiai maltų sėmenų ir arbatiniu šaukšteliu natūralaus medaus.
Varškė papildo organizmą baltymais ir kalciu, uogose yra gyvybiškai svarbių medžiagų, naikinančių laisvuosius radikalus, kurie sukelia ligas.
Graikiniuose riešutuose esanti linolo rūgštis padaro odą švelnią, elastingą, sėmenys suaktyvina virškinimą, medus stiprina kepenis, nuodingąsias medžiagas padaro nekenksmingas ir suteikia energijos.
Kitas pusryčių variantas: plakta kiaušinienė iš dviejų kiaušinių su gydomosiomis žolelėmis.
Į ją dar įdėkite po valgomąjį šaukštą susmulkintų svogūnų laiškų, pomidorų, kubeliais supjaustytos kalakutienos, petražolių ir žiupsnelį susmulkintų raudonų paprikų.
Kiaušiniai ir kalakutiena papildo organizmą baltymais, pomidoruose yra medžiagos, kuri saugo nuo vėžio, svogūnų laiškai stabdo uždegimus, paprikos padeda deginti riebalus, aktyvina virškinamojo trakto ir nuodingąsias medžiagas šalinančių organų veiklą.
– Ką patartumėte valgyti per pietus?
– Paukštienos ar žuvies patiekalą su trumpai keptomis ar troškintomis daržovėmis. Be to, naudinga valgyti žaliąsias salotas su agurkais ir daug šviežių žolelių, apipiltų jogurtu arba moliūgų sėklų aliejumi.
Daržovėse, salotose ir žolelėse yra daug svarbių medžiagų, kurios stiprina imuninę sistemą ir padeda išsiskirti riebalams. Agurkuose yra daug gyvybiškai svarbių mineralų. Mėsa ir žuvis papildo organizmą baltymais.
Patiekalus reikėtų paskaninti prieskoniais, kurie aktyvina medžiagų apykaitą. Pavyzdžiui, pipirais, raudonomis paprikomis, imbierais ir citrinų sultimis.
Po pietų patartina sukramtyti obuolį. Tai sveika dantims ir dantenoms, o obuoliuose esančios medžiagos stiprina širdį ir kraujo apytaką, apsaugo nuo vėžio ir mažina cholesterolio kiekį.
– O kas turėtų būti ant vakarienės stalo?
– Vakarais reikėtų valgyti mėsos ir daržovių sultinio. Jo galima valgyti tiek, kiek širdies geidžia.
Jam paruošti reikia: 500 gramų sriubai virti skirtų šaldytų daržovių, žiupsnelio petražolių ir raudonos paprikos (nesupjaustytos). Viską suberkite į 1 litrą sultinio ir virkite 30 minučių.
Žalumynus išimkite ir valgykite tik sultinį. Jame yra daug gyvybiškai svarbių medžiagų, jis mažina rūgštingumą ir stiprina imunitetą.
– Ką reikėtų gerti?
– Geriausia – gydomųjų žolelių arbatą. Nuodingąsias medžiagas ir šlakus iš organizmo pašalina asiūkliai, verbenos, avižos, dilgėlės ar imbierai.
Idealu – pipirmėtės. Jos suteikia žvalumo ir geros nuotaikos. Į arbatą galima įpilti juodgrūdžių aliejaus. Jame yra medžiagų, kurios padeda atsinaujinti ląstelėms. Taip pat šis aliejus – puikus antioksidantų šaltinis.
Kasdien naudinga išgerti ir arbatinį šaukštelį arganų sėklų aliejaus. Šiuos riešutus brandinantys medžiai auga tik Pietvakarių Maroke.
Šis aliejus išvargintą odą padaro sveiką, elastingą ir švelnią it aksomas. Arganų aliejų reikėtų vartoti šaltuoju metų laiku, nes tuomet oda patiria stresą. Ne pro šalį juo ir pasitepti.
– Ar privalu sportuoti?
– Būtina kasdien valandą praleisti gryname ore nepaisant orų sąlygų. Nereikia bėgti maratono – greitas pasivaikščiojimas taip pat pajaunina ląsteles ir pataiso nuotaiką.
Bet reikia atminti: svarbu ne tik aktyvus judėjimas, bet ir ramybė bei geras miegas.
– Ar galite patarti, kaip geriau išsimiegoti?
– Eiti gulti reikia tik tuomet, kai esate iš tikrųjų pavargę. Miegamasis turi būti gerai išvėdintas, oras jame – vėsus. Tiktai tuomet galima kietai užmigti, tik toks miegas padeda organizmui ir psichikai atsipalaiduoti.
Tie, kurie negali miegoti kambaryje esant žemai temperatūrai, gali išsimaudyti šiltoje vonioje ar į lovą atsinešti šildyklę.
Ir, beje, miegamajame neturi būti televizoriaus!
