Mitai ir tiesa apie vaikų skiepus

Sklando daugybė mitų, turinčių įtakos tėvams, kurie sprendžia, ar skiepyti vaikus. Kokie dažniausi mitai? Ką į tai atsako medikai?

Natūrali infekcija gali iš tikrųjų susilpninti imuninę sistemą, ypač virusai, nes ligos metu organizmas kovoja tik su vienu virusu, todėl dažnai prisideda ir bakterinė infekcija.<br>123rf nuotr.
Natūrali infekcija gali iš tikrųjų susilpninti imuninę sistemą, ypač virusai, nes ligos metu organizmas kovoja tik su vienu virusu, todėl dažnai prisideda ir bakterinė infekcija.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Saulė Giedrytė

Oct 23, 2013, 9:31 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 10:29 PM

Skiepai neveikia. Geriausiai vakcinų poveikį įrodo sergamumo pokyčiai. Pavyzdžiui, JAV iki skiepijimo B tipo Haemophilus influenzae vakcina kasmet meningitu, kurį nulėmė šis sukėlėjas, susirgdavo apie 15 tūkst. vaikų, 400–500 jų mirdavo. Pradėjus skiepyti vaikus pasitaiko tik pavienių ligos atvejų.

Skiepytis nuo ligų, kurių nėra, nereikia. Daugelis tėvų ir gydytojų jau nėra matę žmonių, sergančių difterija, stablige, tymais ar raudonuke. Tačiau ir šiandien skiepai turi būti tęsiami, nes kai kurios ligos nėra išnaikintos, tik sergamumas labai mažas, todėl išlieka rizika užsikrėsti ir susirgti, pavyzdžiui, kokliušu.

Kai kurių sukėlėjų vis dar yra. Jei kurioje nors gyventojų grupėje sumažėja skiepų apimtis, liga pasireiškia protrūkiais. Taip nutiko su tymais.

Kai kurios ligos išnaikintos šalyje ar regione, tačiau išlieka rizika, kad užkratas bus įvežtas. Taip gali nutikti su poliomielitu.

Vakcinos nėra saugios. Vakcinos gali sukelti vietinę ar sisteminę organizmo reakciją, tačiau pasekmės bus daug lengvesnės nei tuo atveju, jeigu žmogus susirgs liga, kurios galėjo išvengti.

Pavyzdžiui, vakcina nuo hepatito B vienam iš 600 tūkst. galėjo sukelti anafilaksinę reakciją, tačiau nė vienu atveju tai nesukėlė mirties. O dabar kasmet miršta tūkstančiai žmonių nuo hepatito B ar jo nulemtos kepenų cirozės, vėžio.

Naujagimiai ir kūdikiai per maži, kad būtų skiepijami. Skiepyti pradedama kaip įmanoma anksčiau, nes kuo mažesnis amžius – tuo didesnė ligų rizika. Užsikrėsti kokliušu, B tipo Haemophilus influenzae infekcija, hepatitu B rizika kyla nuo pat gimimo. Kuo mažesnis kūdikis, tuo sunkesnės ligos pasekmės.

Geriau įgyti natūralų imunitetą persirgus. Persirgus susidaro geresnis ir ilgalaikis specifinis imunitetas nei po skiepų. Be to, dažnai reikia ne vienos vakcinos dozės. Tačiau susirgus užkrečiamąja liga galimos komplikacijos – paralyžius po poliomielito, protinis atsilikimas po Hib meningito, kepenų nepakankamumas po hepatito B, kurtumas po epideminio parotito.

Vaikai gauna per daug vakcinų (antigenų). Dabar pagal skiepų kalendorių skiepijama nuo dešimties infekcijų, skiepų skaičius nuolat didėja – tad didėja skiepų antigenų skaičius.

Tačiau vakcinose esantys antigenai – tai tik labai maža dalis antigenų, su kuriais susiduria kūdikis kiekvieną dieną. Jau pirmą minutę po gimimo ant naujagimio odos, gleivinių, žarnyne atsiranda daugybė mikroorganizmų. Labai greitai formuojasi tokių mikroorganizmų imunitetas. Kiekvienam kūdikiui galimas imuninis atsakas į daugybę antigenų dėl funkcionuojančios imuninės sistemos.

Kita vertus, šiais laikais kūdikiai skiepijami daugiau vakcinų nei prieš kelis dešimtmečius, tačiau antigenų jose yra daug mažiau.

Skiepai susilpnina imuninę sistemą. Natūrali infekcija gali iš tikrųjų susilpninti imuninę sistemą, ypač virusai, nes ligos metu organizmas kovoja tik su vienu virusu, todėl dažnai prisideda ir bakterinė infekcija. Vakcinose esantys sukėlėjai yra susilpninti, jie negali silpninti imuninės sistemos, o paskiepyti asmenys nėra imlesni kitoms infekcijoms.

Vakcinose yra gyvų sukėlėjų – tai gali sukelti ligą. Gyvose vakcinose yra susilpnintų sukėlėjų, tačiau jie nesukelia ligos. Inaktyvuotose vakcinose nėra gyvųjų sukėlėjų – tik jų dalelių.

Dėl užterštumo kitais mikroorganizmais vakcinos griežtai tikrinamos, kaip ir kiti vaistai. Užterštam preparatui patekti į rinką nėra jokių galimybių.

Lietuvos vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorius

2–3 paros: BCG (tuberkuliozės) vakcina; 1 mėn.: Hepatito B vakcina;

2 mėn.: Kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae vakcina;

4 mėn.: Kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae vakcina;

6 mėn.: Kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae ir hepatito B vakcinos;

18 mėn.: Kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae vakcina;

6–7 metai: Kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos;

12 metų: Tymų, epideminio parotito, raudonukės ir hepatito B vakcinos, jei vaikas šiomis vakcinomis neskiepytas jaunesniame amžiuje;

15–16 metų:Difterijos, stabligės vakcina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.