Kad širdies negalios neretai prasideda be jokių įspėjamųjų signalų, įrodo ir aktoriaus Juozo Budraičio (73 m.) patirtis, rašo „Lietuvos rytas".
Prieš savaitę jis, būdamas priešinfarktinės būklės, atsidūrė medikų rankose.
Kai scenos meistru vadinamas J.Budraitis pasijuto prastai, iki Lietuvos teatro sąjungoje turėjusio vykti kūrybinio dialogo su kolega Regimantu Adomaičiu buvo likusios vos kelios valandos.
Sausakimša žiūrovų salė taip ir nesulaukė žinomo aktoriaus. O jis, patekęs į palatą, juokavo, kad savo ištikimiems gerbėjams galėtų surengti nebent televizijos tiltą.
Kol gydytojai atliko visus būtinus tyrimus, ne vieną įspūdingą vaidmenį kine ir teatre sukūręs J.Budraitis ramino artimuosius, kad nieko baisaus neįvyko.
Galbūt garbų aktorių sugraudino žvilgsnis į nueitą kelią, galbūt kalti prisiminimai, bet senatvė dar nevargino. Tačiau nuo šiol jis žinos, kad turi labiau tausoti širdį.
Šiemet Pasaulio širdies federacija paragino visos planetos žmones: „Rinkis kelią į sveiką širdį.“ Toks priminimas svarbus ir Lietuvos gyventojams.
Nepaisant medicinos laimėjimų, kraujotakos sistemos ligos Lietuvoje, kaip ir kitur, yra dažniausia mirties priežastis. Kasmet pasaulyje jos nusineša 17,3 mln., o Lietuvoje – daugiau nei 23 tūkstančių žmonių gyvybę.
Ilgai manyta, kad kraujotakos sistemos ligomis serga tik vyrai ir vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau dabar aišku, kad šiomis ligomis galima susirgti nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties.
Labiausiai jos paliečia vyresnius kaip 65 metų asmenis, tačiau pastaruoju metu daugėja ir sergančių 18–64 metų grupėje.
– Ilgai buvo manoma, kad širdies ir kraujagyslių ligų gali išvengti kaimo gyventojai, nes jie yra arčiau gamtos, daugiau fiziškai dirba. Tačiau taip nėra. Kodėl? Ar kardiologai turi kokį nors paaiškinimą? – paklausiau Lietuvos širdies asociacijos prezidentės profesorės Žanetos Petrulionienės.
– Priežastis gali būti ne viena. Ne paslaptis, kad iš atokių vietovių jaunimas persikelia į didmiesčius ar emigruoja, o kaime lieka senoliai.
Kuo daugiau regione gyvena vyresnių žmonių, tuo didesnė dalis jų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Kita vertus, vien tiktai fizinis aktyvumas neatitolina širdies ir kraujagyslių ligų.
Kaimo gyventojai susiduria su tais pačiais rizikos veiksniais kaip ir miestiečiai, kartais netgi labiau.
O tie veiksniai – tai prasta kraujospūdžio kontrolė, riebus, sunkiai virškinamas maistas, alkoholio vartojimas, rūkymas.
– Kodėl jaunėja sergančiųjų amžius? Anksčiau infarktas vyrus ištikdavo įkopusius į šeštąją ar septintąją dešimtmetį, o dabar taip nutinka ir nesulaukusiems nė keturiasdešimties.
– Nesveikos gyvensenos ir blogų įpročių šaknys slypi vaikystėje. Jei žmogus turi genetinį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nuo mažumės jį lydi rizikos veiksniai, vadinasi, anksti prasidės aterosklerozė, anksti prireiks kardiologo pagalbos.
Mes esame išleidę specialų lankstinuką vaikams ir paaugliams nuo 5 iki 17 metų. Norime juos įspėti, kad širdis turi daug priešų: tai rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, kiurksojimas prie televizoriaus ar kompiuterio, stresas, lėtinis nuovargis, nervinė įtampa, padidėjęs cholesterolio kiekis, antsvoris, nutukimas, diabetas.
– Ar valstybės finansuojama programa, susijusi su širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika, sėkmingai veikia?
– Patikra skirta tik tam tikro amžiaus asmenims, vyrams nuo 40, o moterims – nuo 50 metų.
Ši programa netaikoma jaunimui, paaugliams ir vaikams.
Problema ta, kad kai žmonės kreipiasi profilaktiškai dėl širdies ir kraujagyslių ligų, jie jau seniai būna veikiami daugybės rizikos veiksnių. Faktiškai visi būna sergantys, bet to neįtariantys.
Neseniai vykusiame Baltijos šalių aterosklerozės kongrese pripažinta, kad atėjo laikas rizikos veiksnius pradėti vadinti sunkiomis ligomis. Pavyzdžiui, rūkymą vadinti ne rizikos veiksniu, o priklausomybe nuo tabako, padidėjusį kraujospūdį – sunkia liga.
Nutukęs ir aukštą kraujospūdį turintis žmogus gali nesiskųsti sveikata, bet jis yra ligonis, nes organizme prasidėjo aterosklerozė.
Islandija per pastaruosius dvidešimt metų sugebėjo sumažinti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų 80 proc., Šiaurės Karelijos sritis, esanti Suomijoje, – 75 proc. Tai pavyzdžiai, kurių siekti galėtų Lietuva.
Jeigu žmonės mestų rūkyti, valgytų sveikesnį maistą ir didintų fizinį aktyvumą, jie kontroliuotų bent tris rizikos veiksnius, susijusius su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Gera žinia – pastaraisiais metais padaugėjo sportuojančių šalies gyventojų.
Sveiko gyvenimo įgūdžius būtina skiepyti nuo mažens ir mokyti vaikus, nes sveiki vaikai tampa sveikais suaugusiaisiais.
Tačiau 2010-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad šalies gyventojai dar nepakankamai valgo šviežių daržovių, todėl daugėja nutukusių ir antsvorio turinčių žmonių, ypač vyrų.
Nemokamoje programoje dalyvauja tik maža dalis
Kraujotakos sistemos ligos – dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Jos nusineša daugiau nei pusės gyventojų gyvybę.
2011-ųjų duomenimis, didžiausias standartizuotas mirštamumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis buvo Pagėgių savivaldybėje (784,5 atvejo 100 000 gyventojų), Šalčininkų (726,49/100 000) ir Zarasų rajonuose (652,5/100 000).
Mažiausias rodiklis – Palangoje (385,7/100 000), Marijampolės savivaldybėje (390,7/100 000) ir Kaune (412,2/100 000).
Nuo 2006-ųjų veikia Asmenų, priskirtinų didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa. Ji yra skirta 40–55 metų vyrams ir vyresnėms nei 50 metų moterims.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per pastaruosius trejus metus pagal šią programą patikrintų tikslinės amžiaus grupės asmenų padaugėjo nuo 18 proc. iki 27,4 procento.
Šaltųjų jūrų žuvyse – širdžiai naudingos medžiagos
Mokslininkai yra seniai pastebėję, kad Viduržemio jūros regiono gyventojai rečiau miršta nuo širdies infarkto, o Grenlandijoje ir Japonijoje žmonių kraujagyslės rečiau siaurėja ar užsikemša krešuliais.
Stiprios širdies paslaptis – tinkama mityba. Tautos, kurios dažniau maitinasi jūrų gėrybėmis, šaltųjų jūrų žuvimis, mažiau serga širdies bei kraujagyslių ligomis.
Širdies kraujagyslės siaurėja dėl aterosklerozės. Šią ligą skatina įvairūs veiksniai. Ypač blogai, kai kraujyje per daug riebalų, kurių pagrindas – cholesterolis. Pavyzdžiui, sočiosios riebalų rūgštys, kurių daug riebioje mėsoje, riebiuose pieno produktuose, skatina aterosklerozę. Todėl riebių gyvulinės kilmės produktų reikėtų valgyti mažiau. Taip pat nereikėtų daug vartoti riebių padažų, geltonojo fermentinio sūrio, majonezo.
Suaugusio žmogaus maiste turi būti kuo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, o daugiau – būtinųjų nesočiųjų riebalų rūgščių. Vertingiausios – polinesočiosios riebalų rūgštys omega-3, esančios žuvų taukuose. Įrodyta, kad šios rūgštys veiksmingai mažina vadinamo blogojo cholesterolio kiekį ir padeda užkirsti kelią širdies ligoms.
Netgi persirgus miokardo infarktu ir vartojant per parą vieną gramą polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 galima išvengti pakartotinio širdies smūgio. Be to, tai gali sumažinti širdies ritmo sutrikimų riziką.
Omega-3 patariama vartoti ir tuomet, kai nustatyta aterosklerozė, koronarinė širdies liga, arterinė hipertenzija ar padidėjęs cholesterolio kiekis.
Sveikatos specialistai pataria kasdien vartoti vieną gramą riebalų rūgščių omega-3, gautų iš žuvų, – jas organizmas lengvai pasisavina. Tokio kiekio pakanka visoms organizmo sistemoms, ypač širdies ir kraujagyslių sistemai.
