Anot A.Patacko brolio Gintaro, buvimą šioje žemėje Nepriklausomybės akto signatarui prailgintų persodintos kepenys. Tačiau, poeto teigimu, parlamentaras atsisako į savo kūną priimti svetimo žmogaus dalį.
„Kai jam pavasarį aptiko vėžį, gydytojas sakė: jei neišsioperuos – liks dveji metai, o jeigu persodins kepenis, dar 10 metų išgyvens. Brolis tokios galimybės nesvarsto. Nenori svetimo kūno nešiotis pilve“, – portalui lrytas.lt sakė G.Patackas.
Pastarieji keli mėnesiai A.Patackui buvo itin sunkūs.
„Penkios operacijos buvo. Padaro vieną, paskui po 10 dienų – kitą. Dabar chemiškai švitina. Švitinimai neseniai prasidėjo. Manau, kad iki gyvenimo pabaigos užteks“, – apie brolio sveikatą kalbėjo poetas.
Ir pats G.Patackas šiuo metu taiso sveikatą. Poetas aiškino, kad jį ir A.Patacką sieja labai glaudus ryšys. „Jis – mano garantas. Jaunystėje sapnuodavau, kad jis miršta. Kai jis numirs, mano garantas baigsis. Yra tam tikri matomi ir nematomi ryšiai. Kaip motinos virkštelė, kaip bendra kraujotaka“, – kalbėjo G.Patackas.
Chemoterapija – beprasmiška
Seimo narys A.Patackas „Lietuvos ryto“ televizijai anksčiau yra trumpai apibūdinęs savo sveikatos būklę. „Gyvenimo pabaigos ilgai laukti nereiks, – liūdnai antradienį sakė parlamentaras. – Keliolika mėnesių. Chirurgai jau išmetė baltą vėliavą, jau liko tik chemoterapija. Chemoterapija – beprasmiškas reikalas. Nieko, viskas gerai. Paskutinė knyga, svarbiausia, pasirodė, daugiau viskas normaliai.“
Bendražygio Jono Varkalos teigimu, anksčiau dar turėjęs vilties, A.Patackas frakcijoje pastaruoju metu jau atsisveikina su kolegomis. „Nesu gydytojas, bet jei jau atliekama chemoterapija, tai persodinimas nelabai pavyktų“, – svarstė Seimo narys.
50 žmonių laukia transplantacijos
Asociacijos „Donorystė“ prezidentas Arminas Bartkaitis aiškino, kad tokiais atvejais, kai vėžys nėra išplitęs, transplantacija gali padėti.
Šiuo metu Lietuvoje kepenų transplantacijos laukia apie 50 žmonių. Daugiausia tai žmonės, sergantys kepenų ciroze. Laikui bėgant kepenų cirozė perauga į vėžį. Tad dalis laukiančiųjų – onkologiniai ligoniai.
„Nėra eilės, yra sąrašas. Kam labiausiai tinka donoro kepenys ir kam tuo metu labiausiai reikia, tam persodinama. Per metus kepenys persodinamos apytikriai 10 žmonių. Galimybės (būti greitai išoperuotam. – Red.) nėra labai palankios“, – aiškino A.Bartkaitis.
Jis svarstė, kodėl kepenų persodinimo atveju parlamentarui tebuvo prognozuota gyventi 10 metų. „Gali būti ir daugiau, priklauso nuo organizmo. Su persodintomis kepenimis žmogus gyvena visavertį gyvenimą“, – sakė asociacijos „Donorystė“ prezidentas.
