Kodėl Šalčininkų ar Ignalinos rajonuose mirtingumas yra dvigubai didesnis nei Utenos ar Plungės rajonuose? Ką daryti, jei tam tikrų specialybių medikų kai kuriuose Lietuvos regionuose dirba vos po vieną, o kai kuriuose gydymo įstaigose jų apskritai nėra?
Ko griebtis, kad Lietuvos žmonės, nesvarbu, kokiame regione gyventų, laiku gautų medicinines paslaugas?
Kad galėtų atsakyti į šiuos klausimus, sveikatos politikai styguoja veiksmus. Jie stengiasi priversti sveikatos apsaugos variklį suktis taip, kad jis tuščiai neeikvotų degalų – sveikatos sistemos finansų.
„Reikia sukurti tvarią sveikatos sistemą, o tai padaryti įmanoma tik susiejus įvairias sritis: ligų profilaktiką, gydymą, socialinę pagalbą“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Arvydas Skorupskas.
Tą susiejimą sveikatos politikai pavadino moksliškiau – integracija. Ir netruko paaiškinti, kodėl.
„Liga sukelia problemų, kurios nėra susijusios vien tik su medicina. Jei liga lėtinė, žmogui tenka mokytis gyventi sergant. Jei liga ūmi, pamokyti jį tokio gyvenimo būdo, kad negandos nesikartotų. Visa tai – visuomenės sveikatos dalis.
Liga, pavyzdžiui, galvos smegenų insultas, priverčia ligonio artimuosius ieškoti ir socialinių paslaugų. Teikiant medicinos paslaugas reikia ir inovacijų – specifiškai veikiančių naujų vaistų.
Visų šių veiksmų visuma ir sudaro integruotą sveikatos apsaugos sistemą. Todėl svarbu, kad už pinigus, kurie jai skiriami, žmonėms būtų teikiama pati veiksmingiausia pagalba“, – sakė A.Skorupskas.
Jo teigimu, integruotos sveikatos priežiūros tikslas – sumažinti Lietuvoje sergamumą ir mirtingumą, ypač tuose rajonuose, kur jis pats didžiausias, pavyzdžiui, Šalčininkų, Ignalinos, Zarasų, Švenčionių, Vilniaus ir kituose rajonuose. O tai padaryti įmanoma tik išlyginus regionuose teikiamų medicinos paslaugų kiekio ir kokybės skirtumus.
Dar viena problema, kuri kiša koją veiksmingai medicinos pagalbai – gydytojų specialistų stygius. Didžiųjų miestų gydymo įstaigose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ar Alytuje jie darbuojasi visu smarkumu.
Tačiau rajonuose gausu gydymo įstaigų, kur nėra nei akių ligų gydytojo, nei kardiologo, nei endokrinologo ar kitų sričių specialistų.
Tam, kad gautų reikiamas medicinos paslaugas, žmonėms tenka ilgai laukti paslaugos eilės, pavyzdžiui, didžiųjų miestų ligoninių konsultacijų poliklinikose.
Reikia kuo skubiau sukurti vadinamuosius funkcinius klasterius, skirtus pacientų srautams bei medicinos personalui valdyti.
Sveikatos apsaugos sistemoje klasteriai nėra naujiena. Pavyzdžiui, Europoje veikia garsusis Barselonos onkologijos klasteris.
Lietuvos medicina taip pat turi gerų pavyzdžių.
Tai vadinamasis neonatologinis (pagalbos naujagimiams) klasteris, kuris vienija Vilniuje ir Kaune veikiančius neonatologijos centrus. Jis gyvuoja nuo 1998 metų, o jo veiklos rezultatas – itin mažas naujagimių ir kūdikių mirtingumas.
Anot A.Skorupsko, klasterių tikslas – sukurti tokią specializuotą medicinos sistemą, kad ligonis gautų tinkamiausią ir veiksmingiausią pagalbą.
„Medicina yra lyg dviejų eismo juostų greitkelis. Viena jų turi būti skirta skubiajai medicinos pagalbai. Greitosios pagalbos medikai, veždami infarkto ar kitos ūmios ligos ištiktą žmogų, privalo aplenkti bet kokias tarpines stoteles, kur pagalbos neįmanoma suteikti. Ir nugabenti jį ten, kur sutelkti ir specialistai, ir medicinos įranga“, – aiškino ministro patarėjas.
Kita juosta turi vykti planinės medicinos pagalbos eismas. Svarbu, kad šioje eismo juostoje nebūtų spūsčių – kad nereikėtų ilgai laukti eilėse ir išlaidauti dubliuojant tyrimus.
Anot pašnekovo, tyrimai, jei jie padaromi rajono sveikatos priežiūros įstaigose, privalo būti patikimi, kad jų nereikėtų dar kartą atlikti aukštesnio lygio ligoninėse.
Tam tikri pamatai klasteriams jau pakloti. Yra sukurti du kardiologijos projektai, kurių vienas vienija Rytų ir Pietryčių, kitas – Vidurio ir Vakarų Lietuvos gydymo įstaigas.
„Šie klasteriai bus plečiami. Diskutavome su Kauno ir Vilniaus medikų akademinėmis bendruomenėmis. Sutarėme, kad kitąmet pradės veikti bendra pagalbos sistema, skirta infarkto ištiktiems žmonėms.
Jei infarkto priežastis – užsikimšusi širdį maitinanti kraujagyslė, svarbiausia kuo skubiau ją atkimšti. Todėl būtina žmogų per auksinę valandą – laiką, kol dar neprasideda negrįžtami širdies raumens pokyčiai, atvežti į tą ligoninę, kurioje būtų galima tokią procedūrą atlikti“, – aiškino A.Skorupskas.
Įvertinus atstumus, kuriais iš įvairių Lietuvos vietovių iki specializuotų gydymo įstaigų greitosios medicinos pagalbos automobiliu įmanoma atvežti infarkto ištiktą žmogų, numatyta sukurti penkis kardiologijos klasterius.
Kiaurą parą tokia pagalba ir taip teikiama Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje.
Bet Panevėžyje ir Šiauliuose tai daroma tik dieną, nes pastarųjų miestų ligoninėse nėra tiek specialistų, kad jie budėtų ir naktimis.
Kaip veiks klasteriai tokiais atvejais, kai reikia planinės pagalbos?
Anot A.Skorupsko, rajonų ir regionų sveikatos priežiūros įstaigos pasirašys bendradarbiavimo sutartis.
Ir iš įstaigos, turinčios stiprią medikų komandą, specialistai važiuos konsultuoti ligonių, kur tokios pagalbos nėra.
Tai ne naujiena. Taip savo darbus organizuoja privačios gydymo įstaigos – kviečia konsultuoti įvairių sričių medikus.
„Mes vis dar sulaukiame skundų iš miestelių, kur gyvena keletas tūkstančių žmonių. Jiems reikia specializuotos medicinos pagalbos, o specialistų nėra. Kiekviename miestelyje poliklinikos juk neįmanoma pastatyti, bet pakviesti specialistus tam, kad jie pakonsultuotų ligonius, būtina“, – sakė pašnekovas.
Kad sveikatos priežiūros sistemos veikla būtų veiksminga, reikia įvykdyti dvi užduotis. Viena jų – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turi tinkamai organizuoti darbą, kita – reikia ir SAM vyriausiųjų specialistų institucijos, kurie tvarkytų (metodiškai valdytų) visa tai, kas susiję su pačia medicinos pagalba.
Šiuo metu SAM vyriausiųjų specialistų institucija vienija 15 garbių medikų – akušerijos-ginekologijos, chirurgijos, kardiologijos, onkologijos, neonatologijos, reabilitacijos ir kitų sričių specialistų.
„Lietuvą sąlyginai padalijome į penkis kraštus: numatėme vyriausiųjų specialistų veiklos zonas. Pavyzdžiui, kardiologinei pagalbai valdyti vyriausiuoju SAM specialistu yra paskirtas prof. Aleksandras Laucevičius. Jis turi po vietininką kiekvienoje veiklos zonoje, – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kraštuose“, – sakė ministro patarėjas.
Pirmieji startuoja onkologai
Atsižvelgdama į Vyriausybės 2012–2016 m. programos prioritetus, šiuo metu SAM kuria penkis klasterius: širdies ligų (miokardo infarkto), galvos smegenų kraujotakos sutrikimų (insulto), onkologijos (ankstyvos diagnostikos ir prevencijos programų), išorinių mirties priežasčių (traumatizmo, savižudybių ir kitų) bei neonatologijos ir vaikų ligų.
Pirmieji keturi klasteriai yra kuriami atsižvelgiant į tai, kad po jų skėčiu glaudžiasi ligos, kuriomis sergama ir nuo kurių miršta daugiausia žmonių. Penktasis klasteris – tai kūdikių ir vaikų ligos, kurioms privalu skirti daug dėmesio.
Šiuo metu SAM rengiasi paskelbti konkursus bendriems rizikingiausių ligų gydymo protokolams parengti. Tokių protokolų, naudojantis ir ES paramos lėšomis, turi būti parengta apie 100.
Lapkritį SAM pradės įgyvendinti pilotinį (bandomąjį) projektą. Pirmieji startuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų onkologai. Jie pasklis 12-oje Kauno rajonų ir juose esančiose gydymo įstaigose konsultuos ligonius, o jei įmanoma – sudarys ir gydymo planus.
Tokioms konsultacijoms pacientus turės parengti šeimos ar kitų medicinos sričių gydytojai – paskirti tyrimus ir išrašyti siuntimus.
Kitąmet, 2014-aisiais, veiklą prasidės ir visi kiti klasteriai.
Jei viskas bus gerai ir užteks finansavimo, 2016 metais toks sveikatos priežiūros sistemos valdymo metodas turės išplisti ir į kitas medicinos sritis.
Integruotos sveikatos priežiūros plėtros programa bus finansuojama iš dviejų šaltinių. Vienas jų – Valstybinės ligonių kasos (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) programinės lėšos. Šiuo metu planuojama, kaip jas padalyti.
Kitas šaltinis – ES 2014–2020 metų fondų parama ir Valstybės investicijų programos lėšos.
