Šeštosios dešimties nebaigusiam vilniečiui buvo nustatytas gerokai per didelis prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis – vyrui buvo įtartas prostatos vėžys. Tačiau tyrimo rezultatais jis nebuvo linkęs patikėti – iki tol vyras nuolat lankėsi pas medikus, atlikdavo tyrimus, ir šis rodiklis būdavo normalus.
Medikai ėmė aiškintis, kas galėjo paveikti tyrimų rezultatą. Paaiškėjo, kad vilnietis buvo vos prieš dieną grįžęs iš JAV. Jo organizmą galėjo paveikti laiko juostų pasikeitimas, nemiga ir ilgas sėdėjimas lėktuve, dėl kurio mažajame dubenyje užsistovėjo kraujas.
Tyrimą pakartojus po poros savaičių paaiškėjo, kad PSA rodiklis – normalus. „Tai – puikus pavyzdys, kaip tyrimų rezultatą gali nulemti daugybė veiksnių“, – sakė Lietuvos laboratorinės medicinos draugijos pirmininkas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Dalius Vitkus.
Su juo – pokalbis apie laboratorinius tyrimus ir veiksnius, galinčius iškraipyti jų rezultatus.
– Visi esame tyrimams davę kraujo, žinome, kaip atrodo mėgintuvėlis. Ko nemato ir nežino pacientai? Kokie yra tyrimų etapai?
– Gydytojui skyrus laboratorinį tyrimą prasideda pirmasis tyrimo etapas – paciento paruošimas tyrimui, ėminio paėmimas, ėminio pristatymas į laboratoriją, jo priėmimas, registracija, paruošimas tyrimui.
Antrasis etapas – analizė – apima gal tik penktąją dalį viso tyrimo atlikimo laiko. Šiame etape labai svarbu naudotis kliniškai patvirtintomis tyrimo metodikomis.
Galiausiai laboratorijos specialistas įvertina, ar tyrimas atliktas kokybiškai, atsižvelgdamas ir palygindamas su kita medicinine informacija, gauta iš gydytojo. Tik po to rezultatas išsiunčiamas užsakovui – gydytojui.
– Kokiame etape padaroma daugiausia klaidų?
– Tyrimai parodė, kad daugiausia klaidų – apie 65 proc. – padaroma pirmajame etape, dar iki mėginio analizės, kiek mažiau – po jos. Netinkamai paimtas, neteisingai identifikuotas ėminys, nepakankamas mėginio kiekis, netinkamos sąlygos mėginiui pergabenti, klaida perrašant rezultatą – šios ir kitos klaidos niekais gali paversti ir moderniausios laboratorijos darbą.
– Kaip tyrimą padaryti kuo tikslesnį? Kas priklauso nuo paciento, kas – nuo gydytojo?
– Svarbu, kad pacientas žinotų, kaip tinkamai pasiruošti tyrimui. Daugeliui yra žinoma, kad kraujo ir šlapimo ėminiai yra imami ryte pacientui nevalgius ir pailsėjus. Tačiau tyrimo rezultatui įtakos gali turėti ir fizinis krūvis ar patirtas stresas. Pavyzdžiui, tai, kad pacientas atskubėjo į laboratoriją, esančią ketvirtame aukšte, gali paveikti tyrimo rezultatą – stresas padidina cholesterolio koncentraciją.
Kai kuriems tyrimams reikia specifinių sąlygų. Jas nulemia konkretus tyrimas, ir apie tai pacientas turi būti informuotas iš anksto.
– Kiek tyrimų rezultatas priklauso nuo personalo, kuris ima mėginį?
– Labai daug. Specialistas turi laikytis standartizuotos paėmimo procedūros. Paėmimo technikos pažeidimai gali lemti keletą dalykų.
Pavyzdžiui, ranką spaudžiantis guminis varžtas turi būti laikomas ne ilgiau nei vieną minutę. Dėl spaudimo kalis iš ląstelės pereina į kraują, tuomet tyrimų rezultatai parodo padidėjusią kalio koncentraciją. Kartu didėja albumino koncentracija, o šlapalo mažėja.
Laikant varžtą per ilgai, netinkamai naudojant dezinfektantą ar parinkus netinkamą adatos spindį galima sukelti eritrocitų irimą. Suirus eritrocitams, mėginys yra užteršiamas, taip pat pakinta jo spalva, o tai gali iškreipti tyrimų rezultatus.
Svarbu ir tai, kad sistema, kuria imamas kraujas – adata, laikiklis, mėgintuvėlis – būtų sertifikuota, visos jos dalys būtų suderintos.
Nerekomenduojama maišyti atskirų sistemos dalių, gautų iš įvairių gamintojų - taip rizikuojama netinkamai paimti mėginį ar netgi susižeisti ir užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
Žinoma, kliniškai įvertintos kraujo paėmimo sistemos gali būti brangesnės, tačiau blogi ar nepatikimi tyrimų rezultatai kainuoja kur kas brangiau. Svarbiausia – rizikuojama sukelti pavojų paciento saugumui.
– Ne visose įstaigose mėginiai tiriami vietoje. Ar jų gabenimas negali pakenkti tyrimo kokybei?
– Tai labai svarbus etapas, jo metu taip pat galima pažeisti mėginį, ir tyrimų rezultatai nebebus patikimi.
Būtinai reikia užtikrinti tinkamas mėginių vežimo sąlygas ir pristatyti juos į laboratoriją laiku. Labai svarbi ir mėginio temperatūra transportavimo ir saugojimo metu.
Italijoje buvo atliktas eksperimentas – viename tyrimų centre pusę metų buvo stebima, kaip atgabenami mėginiai. 13 proc. siuntų buvo atvežtos pažeidžiant vieną ar kitą sąlygą.
Įdomiausi buvo temperatūros režimo rezultatai – vežami mėginiai buvo ir 2, ir 65 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Ką galima ištirti gavus pakaitintą kraują?
Lietuvoje mėginiai irgi gali perkaisti, o žiemą – užšalti. Todėl svarbu griežtai kontroliuoti, kaip jie keliauja. Kartais geriau neatlikti tyrimo nei tirti bet kokį mėginį.
– Kiek įtakos rezultato patikimumui turi laboratorijoje taikomos technologijos?
– Dėl puikių technologijų klaidų dalis tyrimų etape dabar kur kas mažesnė nei tuomet, kai buvo dirbama rankomis. Tačiau pastebiu keistą tendenciją – manoma, kad jeigu laboratorijoje dirba mašina, tai ji dirbs idealiai.
Lėktuvas gali skristi autopilotu. Bet kiek ilgai ir sėkmingai? Tas pat ir dėl laboratorijos. Lėktuvo skrydį užtikrina piloto įgūdžiai, o laboratorijai ne mažiau svarbus specialisto, dirbančio su prietaisais, meistriškumas.
Būtent jie – laboratorinės medicinos gydytojai ir medicinos biologai – užtikrina, kad laboratorija veiktų kaip laikrodis ir pateiktų tikslius rezultatus.
