Bet kaip sužinoti, ar tam tikros atminties spragos yra normalus dalykas, ar tai – jau rimtos ligos ženklas?
Interneto portalas „Medpulse“ rašo, kad bėdų dėl atminties patiria ir sveiki žmonės. Bėgant laikui kai kurios problemos tampa labiau akivaizdžios, bet jeigu jos nuolat neprogresuoja, tai nereikėtų jų laikyti rimto sutrikimo ženklu.
Žemiau pateikiamas tipiškų „normalių“ problemų su atmintimi sąrašas. Jeigu jos būdingos ir jums, itin jaudintis nebūtina.
Trumpalaikiškumas
Taip vadinama atminties savybė su laiku primiršti tam tikrą informaciją. Pavyzdžiui, jūs pamiršote dalį medžiagos, išmoktos mokykloje ar universitete. Paprastai užsimiršta tai, kuo nesinaudojama.
Kai kurie baiminasi, kad toks užmaršumas – blogas dalykas. Bet mokslininkai mano, kad tai – naudinga smegenų savybė, nes pašalinus nereikalingus prisiminimus ir informaciją lieka daugiau laisvos vietos naujai patirčiai ir žinioms.
Išsiblaškymas
Taip vadinama savybė, kai žmogus neatkreipia dėmesio į tai, kur pasideda daiktus.
Dažniausiai taip būna tada, kai jūsų smegenys užimtos kokios nors svarbesnės problemos sprendimu, o kitus veiksmus jūs atliekate automatiškai. Galvodami, pavyzdžiui, apie būsimą susirinkimą, jūs galite automobilio raktelius padėti į duoninę, o duoną – į šaldiklį.
Išsiblaškymu taip pat galima pavadinti tai, kad jūs užmirštate ką nors padaryti nustatytu laiku, pavyzdžiui, išgerti vaistų.
Blokavimas
Tarkime, jums kas nors uždavė klausimą, į kurį atsakymas akivaizdus, bet jūs tiesiog negalite suprasti, apie ką kalbama. Tai – būdingas prisiminimų, kurie yra laikinai „nedarbingi“, vidinio blokavimo pavyzdys.
Mokslininkai mano, kad atmintis dažniausiai pradeda užsiblokuoti su amžiumi, pavyzdžiui, pagyvenusiems žmonėms sunku įsiminti naujų pažįstamų vardus.
Įtaiga
Tai – smegenų sugebėjimas įsisavinti informaciją per įtaigą. Jūs savo atminčiai priskiriate net ir tuos nutikimus, kurių liudininkais niekuomet nebuvote, bet apie juos jums pasakojo ir privertė patikėti tuo, kad jūs ten dalyvavote.
Kol kas nėra pakankamai informacijos apie įtaigos mechanizmų veikimą, bet kvaila būtų manyti, kad įteigta informacija ir yra jūsų atmintis.
Uždengimas
Taip atsitinka tada, kai vienas įvykis jūsų atmintyje išsisaugo uždengdamas kitą. Taip jie susimaišo ir todėl susidrumsčia kai kurios detalės.
Pavyzdžiui, jūs prisimenate, kad poilsiaudami su draugais patekote į juokingą situaciją, bet, prisimindami šią iškylą, visiems pasakojate istorijas, atsitikusias tuo metu, kai studentavote. Maža to, esate tvirtai įsitikinę savo teisumu.
Uždengimas neretai tampa kai kurių idėjų ar kūrinių plagiato priežastimi. Autorius gali tiesiog pamiršti, iš kur gavo tam tikrą informaciją, todėl būna visiškai tikras tuo, kad viską sugalvojo pats.
Tokie dalykai padažnėja su amžiumi. Su laiku mes netenkame sugebėjimo atsiminti ir išsaugoti atmintyje visas detales, atsiranda bėdų su atminties sutelkimu. Todėl ir atsiranda atminties uždengimas.
Pašalinimas
Netgi pati geriausia atmintis nebus nepriekaištingu realybės atspindžiu. Jūsų suvokimą nulemia asmeniniai polinkiai: sukaupta patirtis, įsitikinimai, žinios ir netgi to momento nuotaika.
Pavyzdžiui, jūsų kambaryje kabo paveikslas, o ant stalo stovi lėkštė su sumuštiniais. Jeigu tuo pat metu įsileistumėte sotų menotyrininką ir darbininką, kuriam ką tik pasibaigė darbo prie staklių pamaina, pirmasis tiksliai apibūdintų paveikslą ir vargu ar pasakytų, su kuo buvo sumuštiniai, o antrasis sutelktų dėmesį į sumuštinius, bet ne į meno subtilybes.
Tam, kad ką nors tikslingai įsimintumėte, labai svarbūs ir nusiteikimas, ir įsitikinimai. Nuo to dažnai priklauso ir tai, kaip jūs atsimenate.
Deja, kol kas galima tik konstatuoti, kad šališkas arba išankstinis įsiminimas praeina su metais. Detalesni tokio reiškinio tyrimai kol kas neatlikti.
Atkaklumas
Vis dažniau mes išgyvename dėl to, kad ką nors pamiršome. Vis dėlto pasitaiko, kad norime, bet negalime ko nors pamiršti. Atsiminimų apie traumuojančius įvykius, neigiamus jausmus, baimes išsaugojimas – dar viena atminties ypatybė. Dalis tokių prisiminimų tiksliai atspindi realybę, kiti dažnai būna iškraipyti asmeninio suvokimo.
Žmonės, kenčiantys nuo depresijos, ypač linkę prisiminti tai, kas kelia nerimą. Nuolatiniai įkyrūs prisiminimai apie traumuojančius įvykius – pagrindinė potrauminio streso sutrikimo ypatybė. Dažnai tai būna prievartos arba karinės patirties pasekmė.
Parengė Giedrė Balčiūtė
