Nors per keliolika metų JAV labai išpopuliarėjo mažai riebalų turintys produktai, turinčių antsvorio žmonių šioje šalyje nesumažėjo ir netgi padaugėjo. Daugėja ir sergančiųjų diabetu.
Gydytojai tikina, kad sveikatai kenksmingas tiek besaikis riebalų vartojimas, tiek vien liesas maistas. Tad kuo kenksmingi ir kuo naudingi riebalai?
Problemų kelia tik perteklius
Riebalai žmogui taip pat svarbūs, kaip ir angliavandeniai, baltymai, kitos medžiagos. Viskas priklauso nuo riebalų kiekio, jų rūšies, be to, nuo žmogaus organizmo. Vieno kūnas riebalus pasisavina geriau, kito – blogiau.
Nutukimas – dažniausiai kylanti netinkamos mitybos komplikacija, kurią neretai lydi arterinio kraujospūdžio padidėjimas, gliukozės sutrikimas.
Kita komplikacija – kepenų suriebėjimas. Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių tenka persodinti kepenis tose šalyse, kuriose gyvena daug nutukusiųjų.
Dėl didelio sočiųjų (gyvulinės kilmės) riebalų pertekliaus maiste galima susirgti ateroskleroze. Vėliau tokiems ligoniams gresia insultas, infarktas. Per didelis riebalų kiekis gali paskatinti ir kai kurias onkologines ligas. Štai todėl medikai dažnai kalba apie neigiamą riebalų poveikį.
Tačiau apskritai riebalai – normali maisto medžiaga. Problemų kyla tada, kai organizmas jos gauna per daug.
Kuo vieni riebalai skiriasi nuo kitų?
Prie žalingų riebalų priskiriamos sočiosios riebalų rūgštys, vadinamieji transriebalai ir cholesterolis.
Sočiųjų riebalų rūgščių šaltinis – gyvulinės kilmės riebalų turintys produktai: pienas, mėsa, kiaušiniai.
Transriebalai – tai produktas, susidarantis tuomet, kai skysti riebalai (aliejus) dirbtinai verčiami kitokio pavidalo riebalais.
Pavyzdžiui, per augalinį aliejų perleidus vandenilio garus jis paverčiamas kietu produktu – margarinu. Šio proceso metu susidaro šalutinis produktas – transriebalų rūgštys. Dėl to buvo manoma, jog margarinas yra nelabai sveikas produktas. Tačiau taip kalbėti buvo galima apie pirmąjį pagamintą margariną.
Dabartinėmis technologijomis galima pašalinti kenksminguosius riebalus. Kokybiškame – minkštame margarine dabar jų beveik nebūna arba būna labai mažai – iki 1 proc.
Beje, transriebalų rūgščių yra ir mėsoje (2,5 proc.), piene (1 proc.), net motinos piene. Nedidelis jų kiekis nekenkia.
Tačiau greitojo maisto restoranuose kepant bulvytes riebalai pervirinami, ir transriebalų rūgščių susidaro net iki 30 proc. Todėl tokios bulvytės – nuodas žmogaus organizmui.
Didelis transriebalų rūgščių kiekis gali sukelti aterosklerozę, koronarines širdies ir kraujagyslių ligas, dėl jų padidėja kraujospūdis, organizme daugėja blogojo cholesterolio, mažėja gerojo, didėja infarkto rizika.
Yra duomenų, kad dėl transriebalų rūgščių gali išsivystyti net Alzheimerio liga, jos gali pažeisti kepenis, tapti nevaisingumo priežastimi. Dėl to kai kurios šalys apribojo jų vartojimą.
Kurie riebalai yra naudingiausi?
Naudos organizmas gauna iš polinesočiųjų riebalų rūgščių ir jų derinių. Šios rūgštys labai svarbios augimui, organizmo atsakui į uždegimus, kai jį atakuoja autoimuninės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, ir organizmas ima kovoti pats su savimi.
Pakankamas jų kiekis užtikrina normalų regėjimą ir protinį vystymąsi, neleidžia sulipti trombocitams, susidaryti trombams, skatina imuninių ląstelių susidarymą. Šių naudingųjų riebalų yra kelių rūšių.
Jų galima rasti augaliniuose maisto produktuose ir aliejuje. Geriausias – alyvuogių, rapsų ir saulėgrąžų šaltai spaustas aliejus. Daug naudingųjų riebalų yra žuvies produktuose ir žuvyje.
Japonijoje 13 metų buvo stebima 60 tūkst. vyrų ir moterų. Tie, kurie valgė daugiau žuvies, tikimybę mirti nuo širdies ligų sumažino 18 proc.
Kitame tyrime dalyvavo 7 tūkst. ligonių. Vieni jų ketverius metus gėrė kapsules su omega3 riebalų rūgštimis (jų yra riebioje žuvyje), kiti – specialų preparatą, mažinantį cholesterolio kiekį kraujyje. Paaiškėjo, kad pirmieji buvo labiau apsaugoti nuo širdies ritmo sutrikimų.
Todėl Amerikos širdies asociacija rekomenduoja ne mažiau kaip keturis kartus per savaitę suvalgyti po 100 gramų žuvies arba gerti žuvų taukų kapsules.
Besilaukiančioms moterims irgi patariama valgyti daugiau žuvies. Didžiojoje Britanijoje 12 tūkstančių nėščiųjų tyrimas parodė, kad tų, kurios suvalgydavo po 300-340 gramų žuvies per savaitę, vaikai gimė intelektualesni. Tą patį patvirtino ir JAV atliktas tyrimas.
Riebalai - vietoje vaistų?
Kai kuriose šalyse riebalais net bandomos gydyti kai kurios ligos. Pavyzdžiui, epilepsija. Viena teorija skelbia, kad traukuliai atsiranda dėl to, kad smegenims trūksta energijos, todėl jose ir susidaro ligos židiniai. Todėl sergantiesiems epilepsija rekomenduojama laikytis vadinamosios ketogeninės dietos – valgyti daug riebalų turintį maistą.
Kol kas mažai ištyrinėtas riebalų poveikis sergantiesiems onkologinėmis ligomis, tačiau žinoma, jog vėžinės ląstelės energijos gauna iš gliukozės. Manoma, jog negavusios gliukozės jos neišgyventų.
Yra buvę, kad riebalų dieta skirta kai kuriems ketvirtosios stadijos vėžiu sergantiems žmonėms. Kai kurių būklė pagerėjo, todėl manoma, jog galbūt tokia dieta galėtų būti derinama su šiuolaikiniais gydymo metodais.
Tačiau tai – tik teoriniai spėjimai. Mokslinių tyrimų su žmonėmis kol kas nėra atlikta.
