Melanoma – iš odos ląstelių melanocitų kilęs vėžys. Tai vienas agresyviausių piktybinių odos navikų.
Paprastai pirmasis pastebimas požymis – atsiradusi tamsi netaisyklingos formos dėmelė arba padidėjęs, pakitęs apgamas, patamsėjusi jo spalva.
Šis piktybinis navikas gali gana greitai plisti, todėl atsiranda metastazių kitose kūno vietose.
Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentės, Euromelanomos komiteto Lietuvoje koordinatorės, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorės profesorės Matildos Bylaitės–Bučinskienės teigimu, melanoma – labai agresyvi ir greitai plintanti vėžio forma, tačiau anksti ją nustačius išgydoma apie 95–97 proc. pacientų.
„Navikinėms ląstelėms skverbiantis į gilesnius odos sluoksnius, pasiekiamos kraujagyslės, limfagyslės, tada navikinės ląstelės gali pasklisti po visą kūną.
Kai liga yra išplitusi, gydymas tampa gerokai sudėtingesnis. Jo rezultatai ne visada džiugina“, – kalbėjo profesorė.
Maždaug 70–80 proc. atvejų melanoma išsivysto odoje, tačiau ji gali pradėti plisti ir minkštuosiuose smegenų dangaluose, akies tinklainėje, plonajame žarnyne, gleivinėse, kituose vidaus organuose.
Vyrams melanoma dažniausiai atsiranda krūtinės ląstoje arba nugaroje, moterims pažeidžiamos kojos. Melanoma dažnai aptinkama veido ir kaklo srityse.
Lietuvos vėžio registro duomenimis, Lietuvoje per metus diagnozuojama beveik 3 tūkst. naujų odos vėžio atvejų.
2011 metais piktybiniais odos navikais susirgo 2835 žmonės, iš jų 351 – melanoma.
Dermatovenerologai ir onkologai įspėja, jog didelis ne tik sergamumas melanoma, bet ir mirštamumas. Ji lemia net 90 proc. visų odos vėžiu sergančių pacientų mirčių.
Per du dešimtmečius sergančių melanoma mūsų šalyje padaugėjo tris kartus.
Melanomos atvejų daugėja ne vien Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
Didėjantis ligonių skaičius skatina viso pasaulio medikus dalytis patirtimi, pristatyti naujausius diagnostikos ir gydymo metodus.
Lietuvoje paskaitas apie šiuolaikinį melanomos ir bazaliomų gydymą skaitęs Europos dermatoonkologijos draugijos viceprezidentas profesorius iš Vokietijos Clausas Garbe tvirtino, jog maždaug 70 proc. melanomų Vokietijoje nustatoma ankstyvos stadijos.
„Kai nėra metastazių, galima taikyti chirurginį gydymo būdą – šalinti supiktybėjusį apgamą ar dėmę, jei reikia, kartu pašalinti ir limfmazgius.
Be chirurginio gydymo, taikoma imunoterapija, chemoterapija. Naujiena, kad melanomai gydyti atsirado biologinių vaistų – vadinamoji taikinių terapija, kuri sustabdo vėžinės ar uždegimo paveiktos ląstelės veiklą.
Maždaug trečdaliu atvejų melanoma išplinta į kitus organus. Daugelis pacientų su tokia diagnoze anksčiau gyvendavo vos metus. Gydymas chemoterapija būdavo efektyvus tik 5–10 proc. pacientų“, – kalbėjo profesorius.
Kadangi liga užklumpa daug jaunų žmonių (neretai suserga dvidešimtmečiai–trisdešimtmečiai), o vidutinis ligonių amžius yra 50 metų, melanomai diagnozuoti ir gydyti Vokietijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, skiriama daug dėmesio.
Vienas naujausių išplitusios melanomos gydymo būdų – taikinių terapija, su kuria prasidėjo nauja gydymo era. Tai vaistai, veikiantys tik genetiškai pakitusias ląsteles.
Jie buvo sukurti atradus vėžinių ląstelių genų pakitimus. Be to, taikinių terapiją pacientai lengviau toleruoja nei chemoterapiją.
Taikinių terapija taikoma, kai liga pažengusi, nėra galimybių atlikti operacijos.
„Gydant melanomą taikinių terapija, vaistai veikia tik tas ląsteles, kurios turi pakitusį BRAF V600 geną. Šis genas identifikuojamas 50–68 proc. melanomos atvejų.
Taikinių terapija negali išgydyti melanomos, kurios neįmanoma pašalinti skalpeliu ar kuri yra išplitusi, bet gali nutolinti laiką, kol navikas vėl ims augti. Šis gydymas pailgina ligonių, kuriems nustatyta BRAF mutacija V600, gyvenimo trukmę net 63 proc.
Taikinių terapijos klinikiniai tyrimai parodė, jog daugiau nei pusei ligonių, kuriems nustatytas išplitęs odos vėžys, smarkiai sumažėjo naviko dydis arba jis nustojo augti“, – kalbėjo C.Garbe.
Vertindamas išplitusio vėžio gydymo galimybes Lietuvoje profesorius tvirtino neabejojąs, kad savo profesijai atsidavę medikai daro viską, ką gali, siekia taikyti naujoves.
Medicinos pažangą lemia ligai gydyti skiriamos lėšos, kalbant apie melanomos gydymą, – galimybė skirti šiuolaikinius vaistus.
Taikinių terapija melanomai gydyti yra žinoma Lietuvos ir Latvijos medikams, tačiau šis gydymo būdas šiose šalyse dar tik žengia pirmuosius žingsnius.
Skirtingai nei daugelyje kitų Europos valstybių, kur taikinių terapija plačiai taikoma, dviejose Baltijos valstybėse ji nepasiekiama, nes efektyvaus gydymo būdo nekompensuoja valstybė.
„Kol kas gydytojai gali tiktai rekomenduoti atlikti melanomos mėginių tyrimą dėl BRAF geno mutacijos.
Šis tyrimas padės atrinkti ligonius, kuriems turėtų būti veiksmingas gydymas taikinių terapija“, – teigė vokiečių profesorius.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo melanomos
Rizika susirgti melanoma kyla tiems, kurie vaikystėje buvo stipriai nudegę, dažnai ir reguliariai lankosi soliariumuose, turi daugybę apgamų, daug laiko praleidžia saulėje. Ypač atidūs turėtų būti tie, kurių šeimoje yra arba buvo sergančių odos vėžiu.
Reikėtų saugotis nudegimų, vengti saulės, kai ultravioletinė spinduliuotė yra stipriausia, – tarp 12 ir 16 valandos, naudoti apsauginius kremus, saugoti odą ir akis galvos apdangalu, marškinėliais, saulės akiniais. Ypač nuo saulės reikia saugoti vaikus.
Taip pat reikėtų reguliariai apžiūrėti visą savo kūną. Pastebėjus bet kokį naują odos darinį, kuris savaime neišnyksta ar neužgyja per 1–2 mėnesius, būtina kreiptis į gydytojus. Jeigu dėmelė, apgamas ar kitas odos darinys kraujuoja, juntamas niežulys, į specialistą reikėtų kreiptis nedelsiant.
