– Koks juoko poveikis organizmui?
– Juokas turi daug teigiamo poveikio. Pavyzdžiui, jis sustiprina imuninę sistemą. Žmogaus, kuris nuolat juokiasi, organizme yra daugiau imuninių ląstelių nei paniurėlio.
– Ar tai patvirtinta rimtais tyrimais?
– Taip. Vieno Kalifornijos universiteto mokslininkai grupei studentų rodė nuotaikingas komedijas. Kita grupė tuo pat metu mokėsi. Po eksperimento iš visų dalyvių buvo paimta kraujo. Studentų, kurie juokėsi, organizme pastebėta gerokai suaktyvėjusi ląstelių, gebančių atskirti „savo“ nuo „svetimo“, įvertinti ir neutralizuoti arba pašalinti svetimą medžiagą, gamyba.
– Ar juokas iš tiesų padeda nugalėti skausmą?
– Ir sveikų, ir kenčiančių nuo lėtinių skausmų pacientų jautrumas skausmui padidėja, kai jie patiria baimę, įtampą ar yra prislėgti. Tuo tarpu po ilgai trukusio juoko dar ilgai nejaučiama skausmo. Be visa kita, juokas suaktyvina organizmo hormonų endorfinų, taip pat mažinančių skausmą, veiklą. Buvo atliktas įdomus eksperimentas. Jo dalyvių rankos buvo panardintos į labai šaltą vandenį. Viena tyrimo dalyvių grupė buvo juokinama, kita – ne. Rezultatas toks: besijuokiantys juto mažiau skausmo nei tie, kurie išliko rimti.
– Ar tai vaistas nuo visų ligų?
– Taip nėra, bet juokas teigiamai veikia daugelį mūsų organizme vykstančių procesų. Yra žinoma, kad juoko treniruotė sumažina kraujospūdį ir toks jo lygis išsilaiko ilgai. Be to, stabdomas streso hormono kortizolio išsiskyrimas – vadinasi, juokas padeda geriau įveikti stresą. Didžiojoje Britanijoje depresija sergantiems pacientams taikomas juoko terapijos kursas, už kurį iš dalies net sumoka ligonių kasos.
– Kokia turėtų būti kasdienė juoko dozė, kad ji duotų naudos sveikatai?
– Kasdien turėtume juoktis 15 minučių. Tiek laiko kvatoti iš anekdoto vargiai įmanoma, žiūrint filmą – sunkiai. Manau, kad daug naudos duoda indų praktikuojami juoko jogos pratimai. Indijoje yra tikrų juoko jogos klubų, kurių nariai rytais susitinka parkuose juoko treniruotėse.
– Kokius juoko jogos pratimus privalu daryti?
– Tam nebūtinas nei vikrumas, nei puiki fizinė forma – šiuos pratimus gali atlikti kiekvienas žmogus. Į kai kuriuos pratimus įsiterpia ritmiškas plojimas. Be to, penkis-septynis kartus šaukiama „hoho-ha-ha-ha“.
– Ir šie šūksniai sukelia juoką?
– Dirbtinis juokas tikrai virsta natūraliu. Beje, tai pavyksta daug geriau, kai esi su grupe žmonių, o ne vienas.
– Ar paskui būtina visą laiką lankyti juoko kursus, kurie pagerina savijautą?
– Ne, žinoma, kad ne. Tik iš pradžių geriausiai padeda juoko seminaras. Išmokus pratimų, juos galima daryti ir namuose. Kaip sportininkas, nuolat lankantis treniruotes, tampa geresnės fizinės formos, taip ir besimokantiems juoktis vis mažėja barjerų. Šie žmonės paprasčiausiai greičiau prapliumpa juoku. Bet būtina nuolat treniruotis – tik tokiu atveju rezultatai bus geri.
– Ar jūsų mokiniai per treniruotes grupėse nepasijunta nejaukiai?
– Kai seminaras vyksta bendrovėse, nemokau tikrų juoko pratimų, nes jie iš tikrųjų truputį keistai atrodo. Yra kitų pratimų, kurie greičiau prajuokina, pavyzdžiui, plojimas rankomis ar tam tikrų kūno taškų stimuliavimas.
– Ar bendrovių vadovai pripažįsta juoko naudą?
– Ne visada. Kartą vienas verslininkas man pasiguodė negalįs juoktis, kai jo įmonė turinti dviejų milijonų eurų nuostolį. „Ar padėtis pasikeistų, jei jūsų akyse suspindėtų ašaros?“ – šis mano klausimas privertė verslininką pakeisti nuomonę.
– Ar tai nėra savaime suprantamas dalykas, kad ekonomiškai sunkiais laikais žmonėms praeina noras juoktis?
– Turime būti rimti, bet nebūtinai rimtu veidu. Žinoma, neseniai darbo netekusiam žmogui nepatarčiau lankyti jokių juoko seminarų. Taip elgtis reikėjo kur kas anksčiau, nes juokas padeda įveikti sunkias situacijas.
– Ar gyvūnai taip pat sugeba juoktis?
– Mūsų žinios apie tai labai ribotos. Jaunų beždžionių elgesys panašus į vaikų. Besivaikydamos ir besipešdamos tarpusavyje jos prajuokina viena kitą. Viena kitą erzindamos ir kutendamos, taip elgiasi ir žiurkės. Manoma, kad linksminasi ir kiti žinduoliai.
