Naujovės sveikatos sistemoje – išgelbėtos gyvybės

Prabėgo vieneri metai nuo šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo pradžios. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgusi į Vyriausybės siekius, nustatė Sveikatos apsaugos ministerijos veiklos prioritetus. Vienas svarbiausių uždavinių – skatinti Lietuvos gyventojus sveikai gyventi ir savo sveikata rūpintis nuo pat mažų dienų. Prioritetinėmis sritimis ministerija taip pat išskyrė mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažinimą, motinos ir vaiko sveikatos stiprinimą, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimą.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis savo darbą pradėjo detalia viso sveikatos priežiūros sektoriaus analize.
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis savo darbą pradėjo detalia viso sveikatos priežiūros sektoriaus analize.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 19, 2013, 10:37 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 6:30 PM

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis savo darbą pradėjo detalia viso sveikatos priežiūros sektoriaus analize, kurioje identifikuotos pagrindinės sveikatos sektoriaus problemos. Patvirtintas naujas Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas. Į kainyną įrašyti 103 nauji, pigesni vaistiniai preparatai, beveik 300 vaistinių preparatų kainos sumažėjo nuo 2 iki 12 proc. Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašas papildytas 8 naujais vaistiniais preparatais. Šie vaistai skirti onkologinių, mitybos ir medžiagų apykaitos, nervų, kraujotakos, kvėpavimo sistemos ir kitų ligų gydymui.

Pasak Lietuvos Respublikos Seimo narės, Sveikatos reikalų komiteto narės Almos Monkauskaitės, jau šiemet yra sumažintos kai kurių kompensuojamųjų vaisų kainos.

„Kompensuojamųjų vaistų sąrašas bus nuolat didinamas. Į šį sąrašą įtraukta ir daugiau vaistų nuo retų ligų. Sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms vaistų prieinamumas taip pat bus geresnis. Sveikatos apsaugos ministras siekia, kad žmonės nuo mažens būtų skatinami sveikai gyventi, maitintis, daugiau judėti, rūpintis savo sveikata, kad vaistų vartoti reikėtų kuo mažiau. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, 50 procentų žmogaus sveikatos priklauso nuo jo paties“, – pritaria Seimo narė A.Monkauskaitė.

„Valstybė privalo turėti tiek ir taip paskirstytų medicinos įstaigų visoje Lietuvos teritorijoje, kad žmonėms būtų kaip įmanoma patogiau pasiekti jas. Valstybės pareiga užtikrinti, kad medicinos pagalba būtų suteikiama laiku ir kokybiškai“, – teigia ministras V.Andriukaitis.

Siekiant efektyviau gydyti ligas, sukeliančias ankstyvas mirtis ar ilgalaikį nedarbingumą, nuspręsta visas ligonines – universitetų, respublikines, regionų ir savivaldybių – suvienyti į funkcinius klasterius. Tai sudarys sąlygas kuo skubiau suteikti reikalingą pagalbą.

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija steigia penkis klasterius: onkologijos, širdies ligų (miokardo infarkto), galvos smegenų kraujotakos sutrikimų (insulto), išorinių mirties priežasčių (traumatizmo, savižudybių ir kitų) bei neonatologijos (naujagimių) ir vaikų ligų.

Pirmieji keturi klasteriai yra kuriami atsižvelgiant, jog tai ligos, kurių sergamumas ir sukeliamas mirtingumas yra vienas didžiausių Europoje. Penktasis klasteris – tai kūdikių ir vaikų ligos, kurioms privalu skirti ypatingą dėmesį.

Nuo šių metų lapkričio Kaune pradėjo veikti onkologijos klasteris. Pasak Sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio, onkologija pirmiausiai pasirinkta dėl to, kad dėl neapgalvotų pertvarkų sunkiems ligoniams medikų pagalba pasidarė sunkiai prieinama. Tad nuo šiol visiems šalies gyventojams nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos bus suteikiamas vienodai kokybiškas gydymas. Onkologiniai ligoniai, neišvykdami iš savo rajonų, sulauks aukščiausios kvalifikacijos onkologų konsultacijų.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė A.Monkauskaitė įsitikinusi, kad klasterių steigimas yra puiki išeitis, nes klasterių tikslas – sukurti tokią specializuotą medicinos sistemą, kuri užtikrintų galimybes ligoniui gauti tinkamiausią ir veiksmingiausią pagalbą.

„Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra labai netolygus, kai kuriose savivaldybėse trūksta gydytojų, tad šis klasterių steigimas – puiki išeitis. Susirgus, gyventojai gydytojų specialistų paslaugomis galės naudotis ne tik Vilniuje, Kaune ar kituose didžiuosiuose miestuose, bet ir atokesniuose rajonuose. Jei bus reikalingas gydymas, tai ligoniai bus siunčiami į aukštesnio lygio gydymo įstaigas. Yra nuogąstaujančių, kad ši naujovė gali susiaurinti rajoninių ligoninių funkcijas, o gal net gali tekti kai kurias ligonines ir uždaryti. Tačiau tai – ne tiesa. Priešingai – tai yra funkcijų išplėtimas, o svarbiausia – geresnis paslaugų prieinamumas pacientams. Pavyzdžiui, antrinio lygio ligoninėse (šiam lygiui priskiriami gydytojai specialistai: oftalmologai, neurologai, pulmonologai, otolaringologai, dermatovenerologai, traumatologai, chirurgai, ginekologai, reabilitologai ir t. t.) onkologų paslaugų jau seniai nebeteikiama. O klasterių atsiradimas tas paslaugas vėl atnaujina, tai yra didžiulė dovana rajonų pacientams“, – įsitikinusi A.Monkauskaitė.

Sveikatos apsaugos ministerija sulaukia skundų iš nedidelių miestelių, kuriuose gyvena keli tūkstančiai žmonių. Jiems reikia specializuotos medicinos pagalbos, o specialistų – nėra.

Didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ar Alytaus gydymo įstaigose gydytojai darbuojasi visu pajėgumu. Tačiau rajonuose daug gydymo įstaigų, kuriose nėra nei akių ligų gydytojo, nei kardiologo, nei endokrinologo ar kitų medicinos sričių specialistų. Tam, kad gautų reikiamas medicinos paslaugas, žmonėms tenka ilgai laukti didžiuosiuose miestuose esančių ligoninių konsultacijų poliklinikose. Kiekviename miestelyje poliklinikos pastatyti neįmanoma, bet pakviesti specialistus tam, kad jie pakonsultuotų ligonius, įmanoma.

Sprendimas suteikti onkologinę pagalbą Kauno krašto gyventojams – tai pirmasis žingsnis, kuriant funkcinių klasterių sistemą. Gydytojai, atvažiuojantys į rajonus ir konsultuojantys pacientus, priartina ir pagreitina pagalbą. Kauno klinikų Onkologijos ligoninės Ambulatorinio skyriaus vedėja gydytoja Alma Barzdienė džiaugiasi, kad į rajonus nuo šiol atvažiuoja ne tik onkologai, bet ir chirurgai bei dermatovenerologai. „Pacientus prieš tai jau konsultuoja vietiniai šeimos gydytojai, kurie iki atvykstant onkologui padaro reikiamus laboratorinius, instrumentinius, radiologinius tyrimus, kad onkologas, chirurgas ar dermatovenerologas galėtų operatyviai skirti tolimesnį gydymą. Atvykęs gydytojas pateikia išvadas dėl paciento diagnozės, rekomendacijas dėl tolesnio tyrimų ir gydymo plano. Prireikus – organizuoja ištyrimą ir pagalbą Kauno klinikose. Klasterių atsiradimas suteikia galimybę tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali nuvykti į Kauną, konsultuotis rajone. Mes šiomis naujovėmis esame labai patenkinti“, – teigia gydytoja A.Barzdienė.

Iš viso per mėnesį Kauno klinikų specialistai išvykose konsultavo 151 pacientą: 24 konsultacijas atliko chirurgai, 85 – onkologai, 42 – dermatovenerologai. Per pirmąjį mėnesį klasteris Lietuvai atsipirko su kaupu – nustačius ankstyvos stadijos vėžį, bus išgelbėtos 3 gyvybės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.