Prancūzijos Alpėse sunkią galvos traumą patyrusiam legendiniam „Formulės 1“ lenktynininkui Michaeliui Schumacheriui kaip niekad reikia malonios aplinkos. Praėjus 5 paroms nuo lemtingos traumos, jo būklė vis dar buvo kritinė. 45-ojo gimtadienio ligoninėje sulaukusio sportininko gerbėjai sveikino jį be šampano taurių, o kalbėdami maldas. Jie stengėsi ne veltui.
Ar buvusio įžymaus lenktynininko smegenys reaguoja į išorės dirgiklius? Ar įmanoma tam tikrose smegenų zonose užregistruoti reikšmingą aktyvumą? Visi šie klausimai kamuoja ne tik M.Schumacherį gydančius medikus, bet ir jo artimuosius.
Šiuo metu garsiausias ligonis, kuris beveik aštuonerius metus yra komos būklės, tai – buvęs Izraelio premjeras 85-erių Arielis Sharonas.
Viltis, kad 2006-aisiais insultą patyręs A.Sharonas atsigaus, vis dar neapleidžia jo artimųjų, nors pastarąsias dienas jo būklė pablogėjo.
Tačiau daug laiko be sąmonės praleidę žmonės sugeba atsigauti. Tokių pavyzdžių yra ne vienas.
2006-aisiais 42 metų amerikietis Tery Wallisas, pragulėjęs beveik du dešimtmečius lovoje be sąmonės, atgavo gebėjimą judėti ir kalbėti. Šis amerikietis – vienas iš nedaugelio, kuriam pavyko atsigauti, nes jo smegenyse savaime ataugo nauji nervai. Šie nervai pakeitė tuos, kurie buvo nutraukti avarijos metu.
2009-aisiais pasaulį apskriejo belgo Romo Houbeno žodžiai: „Rėkiau, bet nieko neprisiminiau, meditavau, svajojau – tai viskas, ką galėjau daryti“. Šis belgas net 23 metus buvo laikomas esančiu komos būsenoje.
Avarijoje sunkiai sužalotam R.Houbenui medikai iš pradžių nustatė komą,vėliau – vegetacinę būklę, o praėjus keliems dešimtmečiams ji satsigavo.
Ar gali būti, kad daug metų komos prie lovos prikaustytas žmogus viską girdėjo, jautė, suvokė, kankinosi, negalėdamas to pasakyti ar parodyti kitiems?
Užsitęsusi koma – blogas ženklas
Didžioji dalis pacientų atsibunda iš komos pirmąjį mėnesį, retais atvejais – antrąjį mėnesį. Taip teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės neurochirurgas medicinos mokslų daktaras Gytis Šustickas, kuris beveik 20 metų gelbsti ligonius dėl sunkių galvos traumų.
Netgi medikamentinė koma dažniausiai tęsiama ne ilgiau kaip savaitę, nes apie penktą ar šeštą parą būna galvos smegenų tinimo pikas, vėliau tinimas slūgsta savaime.
Jei dirbtinė koma būna ilgiau, o ją nutraukus pacientas vis tiek neatgauna sąmonės, tai rodo, kad traumos pasekmės labai sunkios.
Smegenų tinimas – labai pavojingas
– Kokios komos priežastys? Kaip dažnai būna susiję su galvos trauma ir vidiniu kraujavimu? – pasiteiravau gydytojo G.Šusticko.
– Koma – patologinis centrinės nervų sistemos ir tam tikrų gyvybinių funkcijų slopinimas. Komos apimtas žmogus skiriasi nuo miegančiojo tuo, kad jo neįmanoma pažadinti, jis neatgauna sąmonės.
Yra daug įvairių priežasčių, kurios sukelia komą. Tai – ne tik galvos smegenų trauma, bet ir insultas, apsinuodijimas medikamentais, narkotikais, medžiagų apykaitos sutrikimas dėl cukrinio diabeto, dusimas, skendimas.
Galvos smegenų trauma – viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės panyra į komą. Pavojingas ne tik kraujavimas kaukolės ertmėje. Smegenų tinimas – taip pat grėsminga būklė, nes nėra aiškaus židinio, kurį pašalinus kaukolėje turėtų normalizuotis smegenų slėgis.
Žmogaus sąmonė vertinama pagal Glazgow komų skalę: nuo 3 iki 15 balų. Nuo 3 iki 8 balų vertinamas komos gilumas, o nuo 9 iki 15 balų – sąmoningumas.
Ištikus galvos smegenų traumai, išgyvenamumas priklauso nuo komos gylio. Kuo greičiau pacientas atsibunda iš komos, tuo geresni gydymo rezultatai. Dažniausiai tai atsitinka per pirmąsias dvi savaites. Jei koma trunka ilgiau, tuo mažiau vilčių, kad žmogus atsigaus.
Pirmo mėnesio pabaigoje iš komos pamažu pereinama į vegetacinę būklę.
Vaistais sukelta koma – dar gilesnė
– Kuo medikamentinė koma skiriasi nuo tikrosios?
– Pacientas gali būti slopinamas medikamentais – sukeliama dirbtinė koma yra dar gilesnė nei natūrali koma. Tokiu būdu siekiama mažinti slėgį kaukolės ertmėje.
Norint matuoti šį slėgį, į smegenis implantuojamas nedidelis jutiklis – odoje atliekamas vos 5 milimetrų ilgio pjūvis, kaukolėje išgręžiama 3 milimetrų skersmens ertmė, per ją funkciškai nereikšmingoje smegenų srityje įkišamas jutiklis.
Jutiklis būna sujungtas su monitoriumi, registruojančiu slėgį kaukolės ertmėje.
Normalus slėgis sudaro 5-15 milimetrų gyvsidabrio stulpelio. Jei spaudimas padidėja daugiau nei 25 milimetrai gyvsidarbio stulpelio, be to, turi polinkį dar didėti, yra taikomos tam tikros priemonės.
Operacija mažina smegenų tinimą
– Kada būtina atverti kaukolę?
– Tai kraštutinė priemonė, kai neįmanoma vaistais sumažinti smegenų tinimo. Kad pašalintas kaulas neprarastų gyvybingumo, jis konservuojamas arba įsiuvamas paciento pilve. Atlėgus smegenų tinimui, toks kaulas po kelių savaičių grąžinamas į kaukolę.
Jei nepadeda smegenų tinimą mažinanti operacija, mes, gydytojai, tampame bejėgiai.
Visaginietis atsigavo iš vegetacinės būklės
– Ar teko sutikti savo praktikoje ligonių, atsigavusių iš komos po kelerių metų?
– Netikiu tokiais stebuklais. Esu tik skaitęs apie žmones, pabudusius iš komos, trukusios net dešimt metų. Kaip taisyklė, tokie stebuklai įvyksta egzotiškoje šalyje, toli nuo civilizuotos Europos.
Tiesa, kartais pasitaiko išimčių. Vienas mano pacientas Aleksandras iš Visagino, būdamas JAV, nukentėjo avarijoje, jį ištiko koma, todėl buvo operuotas Majamyje (JAV). Po 5 mėnesių vaikiną pargabeno į Lietuvą, jo būklė nepagerėjo.
Praėjus dar keliems mėnesiams po sugrįžimo į tėvynę, šis pacientas pateko į mano rankas. Nustačiau jam smegenų vandenę (susikaupia per didelis kiekis smegenų skysčio).
Atlikus Lietuvoje dar vieną operaciją, jaunas vaikinas atsigavo, dabar jis ne tik vaikščioja, bet ir žaidžia šachmatais.
Hidrocefalija buvo galvos smegenų traumos komplikacija. Chirurginiu būdu pašalinus šią priežastį, vaikinas atsibudo iš vegetacinės būklės. Tokia sėkmė lydi retą pacientą.
Smegenys aptingsta be dirgiklių
– Kuo koma skiriasi nuo vegetacinės veiklos?
– Jei pacientas nemiršta, maždaug po 2-4 savaičių jis atsimerkia, veikia jo širdis, inkstai, plaučiai, kepenys, būna nesutrikę miego ir būdravimo ciklai.
Tačiau pacientas nesugeba valingai reaguoti į aplinką ir jos nesuvokia. Tai – vegetacinė būklė. Tokie pacientai maitinami per zondą, jie nevalingai šlapinasi ir tuštinasi.
Noriu paraginti tokių pacientų artimuosius nenusiminti, bent pusmetį skirti visas jėgas intensyviai slaugai. Bendravimas yra kaip vaistai – tokius pacientus, ypač jei jiems dar nėra 40 metų, reikia kuo dažniau kalbinti, apkabinti, glostyti, sukurti muzikinį foną. Negaudamos dirgiklių, smegenys praranda savo plastiškumą. Jos „užmiršta“ daugelį funkcijų.
Jei vegetacinė būklė užtrunka ilgiau kaip mėnesį, tikimybė atgauti sąmonę lygi nuliui. Dažniausia mirties priežastis būna plaučiuose, šlapimo takuose išsivysčiusios infekcinės komplikacijos, taip pat trombozė.
Atlikus skrodimą, nustatomas didelis smegenų pusrutulių pažeidimas, kita vertus, smegenų kamienas būna praktiškai sveikas.
Pasekmės gali likti visam gyvenimui
– Kokių negalavimų gali turėti atsigavęs iš komos žmogus? Ar jį vargins atminties sutrikimas? Kodėl kai kurie žmonės pradeda kalbėti užsienio kalba, kurią buvo seniai pamiršę?
– Elgesio, emocijų ir atminties sutrikimai – tai buvusios komos pasekmės, bet reabilitacinis gydymas būna kur kas sunkesnis nei esant fizinei negaliai.
Dešimtadaliui pacientų gresia epilepsijos traukuliai.
Kartais būna situacijų, kai pacientas prabyla kokia nors užsienio kalba. Pagerėjus būklei, kaip taisyklė, išnyksta nelabai logiški užsienio kalbos protrūkiai. Mano nuomone, tai retas ir nereikšmingas faktas.
Taip gali atsitikti ir bare, kai ištuštinę po kelis bokalus vyrai prabyla angliškai, nors nemoka šios kalbos.
Netrukdo atminties spragos
Kartais atsigavę pacientai sunkiai orientuojasi, po atminties praradimo jiems grįžta seniai išmoktos frazės.
„Prisiekiu, taip tikrai buvo“, – tikino populiarus britų dainininkas George'as Michaelas (50 m.) prisipažinęs, kad buvo atsidūręs arti mirties ir net regėjo šviesą tunelio gale, o prabudęs po komos prabilo Vakarų Anglijos dialektu.
2012-aisiais dėl sunkaus plaučių uždegimo G.Michaelas privalėjo nutraukti savo koncertinę kelionę po Europą. Ligai paūmėjus jį ištiko koma, kuri tęsėsi tris savaites.
Kai Londone gimęs ir save tikru londoniečiu vadinantis dainų kūrėjas ir atlikėjas pabudo, jis ėmė kalbėti dialektu, būdingu Vakarų Anglijai.
Pabudęs iš komos G.Michaelas sveiko lėtai, jis netgi turėjo iš naujo išmokti vaikščioti.
Laimei, po dviejų dienų tarmiškas akcentas dingo, o G.Michaelo kalba vėl pasidarė normali.
„Gydytojai įtarė, kad aš turėjau sindromą, kai iš komos atsigavę žmonės prabyla prancūziškai ar kokia nors kita kalba, kurią studijavo dar mokyklos suole“, – vienoje radijo stotyje aiškino savo gerbėjams G.Michaelas.
Atgyja užmiršta patirtis
Neįprastais gebėjimais gydytojus ir savo artimuosius taip pat nustebino Lietuvos politikė 70-metė Kazimira Prunskienė, kurią beveik prieš dvejus metus ištiko išeminis insultas, sukėlęs sunkią komplikaciją – galvos smegenų tinimą.
Atsigavusi iš komos ji ėmė kalbėti portugalų kalbą, kurios daugiau nei prieš tris dešimtmečius mokėsi keliaudama į Braziliją. Šios kalbos ji mokėsi vos mėnesį, tačiau nuvykusi lankyti į Braziliją pusbrolių ir pusseserių, galėjo su jais susikalbėti.
Tiesa, K.Prunskienė portugališkus žodžius jungė į vieną sakinį su lietuviškais, tai buvo dažniausiai buityje naudojamos frazės: „Kaip sekasi?“, „Kur eini?“
Politikė taip pat be stabtelėjimų giedojo Lietuvos himną, dainavo vaikystės daineles.
„Tokie dalykai įmanomi, bet jie reti. Tai – išskirtinė situacija“, – sakė Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinikos vedėjas profesorius Juozas Ivaškevičius.
Per 45-erius profesoriaus klinikinės praktikos metus tik keli iš komos atsibudę žmonės elgėsi panašiai – kalbėjo kalbomis, kurių nemokėjo prieš komą, o buvo tik kažkur nugirdę, prisiminė tai, ką, rodos, buvo amžinai pamiršę.
Taip atsitinka, kai giliai pasąmonėje glūdėję dalykai staiga ima ir atsikuria. Tačiau kur kas dažniau patyręs komą žmogus turi mokytis iš naujo paprasčiausių kasdienių įgūdžių.
