Širdies ritmo sutrikimai, skausmai krūtinėje, gresiantis infarktas, užsikimšusios vainikinės kraujagyslės, paūmėjusios lėtinės ligos, neurologiniai sutrikimai, insultas - dėl šių priežasčių Klaipėdos Jūrininkų ligoninės medikai vakar susidūrė su pacientų antplūdžiu.
Vien į šios ligoninės kardiologus ir neurologus kreipėsi 96 pacientai - beveik penktadaliu daugiau nei įprastomis dienomis, dar pusšimtis pacientų buvo konsultuoti ambulatoriškai.
Praėjusią parą Jūrininkų ligoninės medikai išgelbėjo 15 žmonių, kuriems dėl miokardo infarkto grėsė mirtinas pavojus.
„Nors pamario gyventojai įpratę prie audrų, bet neįmanoma prisitaikyti prie elektromagnetinių audrų. Jautresni žmonės yra labiau pažeidžiami, kai kurie jaučia nerimą“, – teigė Klaipėdos Jūrininkų ligoninės vadovas medicinos mokslų daktaras Jonas Sąlyga.
Kita vertus, lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms vien nuo minties apie artėjančias permainas gali padidėti kraujospūdis, kad taip neatsitiktų tenka didinti vaistų dozes.
Tokie žmonės jau keletą dienų prieš audrą galėtų papildomai vartoti kraują skystinančių vaistų, taip pat raminamųjų, nes dėl magnetinio lauko suaktyvėjimo didėja nervinė įtampa.
Norintiems išvengti tokių sutrikimų J.Sąlyga patarė iš anksto domėtis astronomų prognozėmis ir visada turėti vaistų po ranka.
Medikas nesijautė prasčiau
Tuo tarpu pernai vasarą patyręs širdies šuntavimo operaciją vilnietis gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia nesiskundė, kad dėl elektromagnetinio lauko pokyčių būtų sušlubavusi sveikata. Jis netgi nesidomi tokiomis prognozėmis.
„Jaučiuosi sveikas kaip ridikas, nes vartoju daug natūralių oksidantų. Visiems širdininkams patariu turėti namuose česnakų, spanguolių ir bruknių“, - priminė J.Ruolia.
Organizmas sugeba prisitaikyti
Vilniaus greitosios medicinos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė pripažino, kad praėjusią parą padaugėjo telefono skambučių, nes žmonės norėjo pasiteirauti, ką daryti. Pasikonsultavę su medikais jie dažniausiai padėkodavo ir padėdavo telefono ragelį.
„Patikėkite, nebuvo daugiau iškvietimų, nebuvo registruota daugiau atvejų, susijusių su infarktu ar insultu.
Žmogaus organizmas – tobula laboratorija, gamtos dalis, per tūkstančius metų žmogus sugebėjo prisitaikyti prie elektromagnetinio lauko pokyčių. Jei to nebūtų, mes išmirtume“, – priminė V.Pumputienė.
Pavojingesnės staigios orų permainos
Kasdien Lietuvoje ištinka daugiau nei 20 miokardo infarktų. Todėl Vilniaus universiteto Santariškių klinikų medikai vakar dirbo nelėtindami tempo.
Į jų rankas dažniausiai patenka rizikos grupei priklausantys žmonės, kuriems nustatytas padidėjęs kraujospūdis, išeminė širdies liga, cukrinis diabetas. Tokie žmonės turėtų dažniau matuotis kraujospūdį, neužmiršti vartoti skirtų vaistų.
„Neprisimenu, kada kardiologai sėdėjo be darbo. Tai nesusiję su elektromagnetinėmis audromis. Jos amžinos. Mūsų nebebus, o audros toliau siautės. Todėl nesureikšminkime jų įtakos.
Kur kas svarbiau tai, kad turime visas galimybes laiku suteikti pagalbą“, – sakė Vilniaus universiteto Santariškių klinikų generalinio direktoriaus patarėjas Pranas Šerpytis.
Tinkamai organizavus pagalbą, 2012-aisiais šalies ligoninėse mirštamumas nuo infarkto sumažėjo iki 10 procentų.
Kardiologas P.Šerpytis atkreipė dėmesį, kad pasaulyje nėra rimtų mokslinių studijų, kurios įrodytų ryšį tarp sergamumo infarktu ir elektromagnetinių audrų.
Už šias audras kur kas svarbesni kiti gamtos veiksniai, turintys didelę įtaką širdininkų savijautai.
Mėnulio fazės, vėjų gūsiai, staigūs oro temperatūros svyravimai, didelis šaltis ar rekordiniai karščiai – dėl šių priežasčių kur kas daugiau žmonių skundžiasi širdies veiklos sutrikimais.
