Ligų paieškos
„Jeigu žmogus ieško ligos, tikriausiai blogai jaučiasi, bet jei gydytojai jokio susirgimo neranda, kalti dėl blogos savijautos gali būti emociniai dalykai, psichologinės problemos. Juk fizinė sveikata susijusi su dvasine“, – aiškina psichologė Indrė Vaidelienė.
Žmonės, kurie nuolat nerimauja, perdėtai rūpinasi savo sveikata, dažnai bet kokį pokalbį linkę nukreipti į pasikalbėjimą apie ligas, sveikatą. Jiems sunku užmiršti savijautos problemas. Pasak psichologės, neretai tokius žmones gali varginti obsesinis kompulsinis sutrikimas.
Esant šiam sutrikimui žmogų nuolatos kankina įkyrios mintys, pasikartojantis elgesys. Įkyrios, persekiojančios mintys, vaizdiniai, apmąstymai, abejonės kyla prieš žmogaus valią ir vis sukasi jo galvoje. Šios mintys gali būti pačios įvairiausios, tarp jų ir mintys apie sunkią ligą. Daugelis, turinčių obsesinį kompulsinį sutrikimą, supranta, kad didelį diskomfortą ir nerimą sukeliančioms įkyrioms mintims lyg ir nėra pagrindo, tačiau neįstengia joms pasipriešinti.
Klaidingi ženklai
„Kai žmogus blogai jaučiasi, tačiau iš tiesų fiziškai yra sveikas, reikėtų kreiptis pagalbos į psichologą ir spręsti psichologines problemas. Deja, daug žmonių bijo eiti pas psichologą“, – apgailestauja I. Vaidelienė.
Tokia situacija susiklostė dėl informacijos, švietimo stygiaus, supratimo apie psichologų darbą trūkumo. Žmonės dažnai psichologą tapatina su psichiatru, kuris nustato ligą, rašo diagnozes. „Neretai žmonės baiminasi įrašų ambulatorinėje kortelėje apie psichikos ligą, todėl klaidingai įsivaizduodami, kad tą daro ir psichologai, vengia ieškoti pagalbos, nors psichologas padėtų įveikti įvairius gyvenimo sunkumus“, – tvirtina I. Vaidelienė.
Kartais žmonės mano, kad eiti pas psichologą – silpnumo ženklas, nors iš tikrųjų pagalbos ieškojimas iš šalies – stiprybės, brandžios asmenybės požymis.
Jei pacientas eina iš vieno gydytojo kabineto į kitą, jo ambulatorinė kortelė stora kaip romanas, o ligos vis vien nerandama, šeimos gydytoja galėtų patarti tokiam pacientui apsilankyti pas psichologą.
„Juk šeimos gydytojas geriausiai žino savo paciento būklę, skiria jam įvairius tyrimus. Jei tyrimų rezultatai geri, o žmogus vis vien nuolat lankosi, būtina psichologo konsultacija. Dažnai būna, kad fizinių ligų ir psichologinių sutrikimų simptomai sutampa, todėl specialistas galėtų atskirti šiuos dalykus“, – sako psichologė I. Vaidelienė.
Pavojingas įtikėjimas
Ieškantiems ligų, bet fiziškai sveikiems žmonėms būtina pasiryžti pasikalbėti su psichologu, nes nesiimant jokių priemonių pasekmės gali būti skaudesnės.
„Įtikėjimas, kad sergi, gali paveikti ir elgesį, – sako psichologė I. Vaidelienė. – Pagal kognityvinę elgesio terapiją mintys, emocijos, elgesys yra tarpusavyje susiję. Jei žmogus blogai jaučiasi, keičiant jo mąstyseną keičiasi visas šių trijų dėmenų ratas.“
Kognityvinės elgesio terapijos metu atkreipiamas dėmesys, ką reikia keisti, o ko – ne. Tada dirbama pasirinktų tikslų bei norimų pasikeitimų kryptimi. Siekiama keisti mąstyseną – kad mintys, įsitikinimai, požiūriai, nuostatos ne trukdytų, o padėtų gyventi.
Kognityvinė elgesio terapija remiasi „čia ir dabar“ principu: sprendžiamos dabarties problemos ir sunkumai. Ši terapija nesiekia atskleisti pasąmonėje glūdinčių priežasčių iš praeities, kurios galėtų daryti įtaką dabarties problemoms. Ji stengiasi padėti sukurti naują, labiau pritaikytą būdą geriau gyventi ir jausti dabartį, išmoko mažiau nerimauti dėl konkrečių problemų, o šiuo atveju – dėl sveikatos.
Reikia stengtis suprasti savo kūno signalus teisingai. Mūsų kūną valdo galingas aparatas – psichika. Viskas turi priežastinį ryšį. Kūnas seka paskui protą.
