Sugrįžus į patalpas, kuriose oro drėgmė kartais primena Sacharos dykumų
klimatą, sausa oda raukšlėjasi. Dėl atsiradusių mikroskopinių įtrūkimų ji dar greičiau netenka drėgmės.
Odos sausumą gali lemti įvairios priežastys. Dažniausiai jautri ir
dirgli oda yra paveldima. Tokių žmonių riebalinės liaukos yra linkusios
gaminti pernelyg mažai riebalų lipidų, kurie kartu su prakaitu sudaro
apsauginį odos apvalkalą.
Kai šis apvalkalas tampa pernelyg plonas, yra lengvai pažeidžiamas
raginis odos sluoksnis. Tada į gilesnius odos sluoksnius gali iš
išorės prasiskverbti įvairūs virusai, mikrobai ir grybelinių ligų
sukėlėjai.
Dažniau sausą odą turi jaunesni nei 10 metų vaikai, taip pat vyresni
nei 60 metų žmonės. Su amžiumi riebalinių liaukų veikla lėtėja.
Oda gali sausėti taip pat dėl dietos, netinkamos mitybos, kai organizmui trūksta
vitaminų, sergant lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui cukriniu diabetu.
Yra žinoma, kad sulaukusios menopauzės moterys dažniau skundžiasi
šiurkščia ir šerpetojančia oda, taip atsitinka sutrikus hormonų pusiausvyrai.
Švelnus muilas mažiau dirgina
Oda gali pradėti šerpetoti ir dėl netinkamos priežiūros, pavyzdžiui,
prausiantis šarminiu muilu, iš odos pašalinami lipidai, todėl ji dar
greičiau sausėja.
Geriausia rinktis tokį muilą, kurio gamybai nenaudojamos dažomosios
bei aromatinės medžiagos, muilo sudėtis gali būti praturtinta didesniu kiekiu
lanolino, kurį sudaro gyvulinės kilmės riebalai, taip pat kiaušinių tryniu ar net siera.
Muilo šarmų ir rūgščių pusiausvyrą pH turi būti artima fiziologinei
odos pusiausvyrai, kuri yra apie 5,5 pH.
Praverčia liaudiški receptai
Nuo seno moterys, kurios skųsdavosi pleiskanojančiais skruostais, veido
priežiūrai naudodavo nesūdytą sviestą, grietinėlę, žąsies, zuikio ir
kiaulių taukų, vazeliną.
Eidamos maudytis jos įpildavo į vonią kelis šaukštus alyvuogių ar
saulėgrąžų aliejaus, minkštindavo vandenį soda ar glicerinu.
Sausą odą galima prausti taip pat pienu, virintu vandeniu. Net kelias
valandas palaikytas ir nusistovėjęs vandentiekio vanduo mažiau dirgina
tokią odą.
Drėgmę teikia vitaminas E
Jaunystės žavesį saugančių priemonių moterys taip pat gali nusipirkti
vaistinėse ir kosmetikos parduotuvėse.
Kai kurias iki šiol naudojamas higienos priemones, skirtas sausai odai,
medikai išrado daugiau kaip prieš šimtą metų.
Skubiąja pagalba odai gali būti taip pat natūralios drėkinamosios medžiagos,
pavyzdžiui, šlapalas, aminorūgštys, pantenolis, vitaminas E.
Šlapalas skatina baltymų apykaitą ir palaiko odoje drėgmę. Nustatyta,
kad sirgus žvyneline odoje trūksta net 40 proc. šios medžiagos,
o susirgus egzema - maždaug 85 proc.
Odą drėkinančios medžiagos dar vadinamos emolientais. Jos maitina
ir apsaugo odą, mažina jos dirglumą, slopina niežėjimą, apsaugo nuo
infekcijų ir papildo riebiųjų nesočiųjų rūgščių atsargas.