Tačiau kas iš tiesų vyksta mūsų kūnuose būnant sėdimoje padėtyje? Ekspertai teigia, kad per ilgai sėdint mūsų kūne prasideda ištisa reakcijų grandinė, neigiama veikianti vidaus organus ir net smegenų veiklą.
Kenkia vidaus organams
Širdies ligos. Ilgai sėdint, raumenys sudegina mažiau riebalų, sulėtėja kraujotaka. Tuo būdu atsiranda galimybė sočiosioms rūgštims užkimšti kraujagysles. Ilgas sėdėjimas yra susijęs su aukštu kraujospūdžiu ir padidėjusiu cholesterolio lygiu. Daug laiko sėdomis praleidžiantys žmonės turi netgi dvigubai didesnį šansą sirgti kardiovaskulinėmis ligomis, negu mažiausiai per dieną sėdintys žmonės.
Perkrauta kasa. Kasa gamina insuliną – hormoną, išnešiojantį pagrindinį energijos šaltinį – gliukozę - po kūno ląsteles. Tačiau nedirbančios raumenų ląstelės nereaguoja į insuliną taip greitai, kaip dirbančios, tad kasa pradeda gaminti daugiau šio hormono. Tai gali vesti diabeto ir kitų ligų link. 2011-ais atliktas tyrimas atskleidė, kad ląstelės lėčiau į insuliną pradeda reaguoti jau po dienos per ilgo sėdėjimo, tad yra svarbu judėti nuolat.
Vėžys. Tyrimais įrodytas ryšys tarp per ilgo sėdėjimo ir storosios žarnos, krūtų ir endometriumo (gimdos gleivinės) vėžio tipų. Tikslios to priežastys dar nėra aiškios, tačiau manoma, kad jau minėto insulino perteklius skatina ląstelių augimą ir jų skaičiaus daugėjimą. Kita to priežastis gali būti tai, kad nuolatinis judėjimas skatina natūraliųjų antioksidantų, žudančių vėžį sukeliančius laisvuosius radikalus, gamybą.
Minkštas pilvo presas. Kai stovime, judame ar net sėdime išsitiesę, pilvo raumenys palaiko mus vertikalioje padėtyje. Tačiau, kai kūprinamės sėdėdami, pilvo raumenys yra nenaudojami. Įsitempusių nugaros ir silpnų pilvo raumenų kombinacija yra laikysenos priešas, kuris gali sukelti būklę, vadinama lordoze – stuburo išlinkimą ties juosmeniu, taip pat kūprinimąsi.
Sustabarėjusios šlaunys. Elastingi šlaunų raumenys padeda palaikyti kūno pusiausvyrą, tačiau nuolat ilgai sėdintys žmonės retai kada juos mankština, todėl šie raumenys sutrumpėja ir tampa įsitempę. Tai riboja judesių laisvę bei žingsnio ilgį. Tyrimais įrodyta, kad sumažėjęs šlaunų raumenų darbas yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės vyresniame amžiuje yra linkę klupti ir/ar griūti, tad nuolatinis judėjimas vėliau gali išgelbėti nuo traumų senatvėje.
Suglebę sėdmenys. Sėdėjimas iš sėdmenų raumenų nereikalauja absoliučiai nieko, tad jie prie to įpranta. Silpni sėdmenų raumenys kenkia kūno stabilumui, menkina jo gebėjimą atsispirti ir greitai bei energingai eiti.
Prasta medžiagų apykaita kojose. Sėdėjimo sukelta lėtesnė kraujotaka verčia kojose kauptis skysčius. Tai skatina kulkšnių tinimus, venų varikozę bei itin pavojingų kraujo krešulių susidarymą, kitaip vadinamą giliųjų venų tromboze.
Suminkštėję kaulai. Veikla, reikalaujanti nešioti svorį, kad ir paties kūno, tarkime, ėjimas ar bėgiojimas, skatina šlaunų ir apatinius kūno kaulus augti stipresnius. Nuolat judančio žmogaus kaulų audinys, ypač kojose, yra tankesnis ir storesnis. Tai vėlgi yra susiję su traumomis vyresniame amžiuje, tokiomis, kaip šlaunikaulio lūžiai, bei su osteoporozės susidarymu.
Poveikis smegenų veiklai
Tai vadinama „aprūkusiomis“ smegenimis. Judantys raumenys pumpuoja kraują su deguonimi per smegenis ir skatina įvairių nuotaiką gerinančių neuromediatorių išsiskyrimą. Kai per ilgai būname sėdimoje padėtyje, viskas kūne sulėtėja, taip pat ir smegenų funkcija.
Patemptas kaklas. Jeigu nuolatos sėdite darbe prie stalo, kaklo palinkimas klaviatūros link ar galvos pasukimas norint atsiliepti telefonu gali išnarinti kaklo slankstelius ir taip sukelti ilgalaikius pakitimus kaklo srityje.
Skaudantys pečiai ir nugara. Palinkimas į priekį, kūprinasimasis apskritai per daug įtempia pečių ir nugaros trapecinius raumenis, kurie jungia kaklą su pečiais. Dėl to kyla nugaros, kaklo ir net galvos skausmai.
Nelankstus stuburas. Kai judame, diskai, esantys tarp stuburo slankstelių, traukiasi ir plečiasi tarsi kempinė, sugerdami šviežią kraują ir jame esančias maisto medžiagas. Tačiau kai per ilgai sėdime, diskai būna netolygiai suspausti. Aplink juos palaikančias sausgysles esantis kolagenas kietėja, taip mažindamas stuburo lankstumą.
Diskų pažeidimai. Žmonės, kurie per ilgai sėdi, net ir taisyklingoje padėtyje, turi didesnę riziką gauti stuburo diskų išvaržą. Įtempti juosmens raumenys stumia apatinę stuburo dalį į priekį. Viršutinės kūno dalies svorio jėga tuomet krenta dubens kaulams, užuot buvusi padalinta palei visą stuburą.
Ką pataria specialistai
Sėdėjimas ant pratimams skirto kamuolio, ar netgi kėdės be atlošo gali privesti pagrindinius kūno raumenis dirbti. Svarbiausia sėdėti išsitiesus, bei pėdas laikyti padais priglaustas ant žemės priekyje kūno tam, kad jos padėtų palaikyti maždaug ketvirtadalį viso svorio.
Taip pat svarbu nuolat daryti šlaunų tempimo pratimus, bent jau po tris minutes kartą per dieną. Ypač naudinga joga.
Jeigu žiūrite televizorių, per reklamas pasistenkite pajudėti. Judėjimas netgi sraigės greičiu padės sudeginti dvigubai daugiau kalorijų, negu sėdėjimas, o energingesni pratimai yra dar naudingesni.
Sėdimos ir stovimos padėties kaitaliojimas dirbant taip pat yra naudingas. Jeigu neturite tokios galimybės, bent jau kas pusvalandį atsistokite pasivaikščioti.
Lietuvoje - apgailėtina padėtis
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos pavaduotojas Remigijus Zumeras teigė, kad tikslių duomenų apie per ilgo sėdėjimo sukeltas ligas Lietuvoje nėra, kadangi skiriasi tyrimų metodikos, be to, ilgas sėdėjimas kaip toks nėra tiriamas.
„Žmonės, gyvenantys pasyviai yra priskiriami prie žemo fizinio aktyvumo individų kategorijos, kuri yra susijusi su lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ir vežiniai susirgimai. Lietuviai pagal tokių susirgimų dažnį yra vienoje aukščiausių pozicijų Europoje“ - teigia R. Zumeras, pridurdamas, kad sveika mityba ir didesnis fizinis aktyvumas yra pagrindinės tokių ligų prevencinės priemonės.
Anot Sveikatos mokslų universiteto atlikto lietuvių gyvensenos tyrimo, absoliuti dauguma, t. y. daugiau, nei 80 procentų apklaustųjų darbe atsakė prasėdintys daugiau nei tris valandas. Lietuva taip pat yra viena žemiausiai vaikų fizinio aktyvumo sąraše esančių šalių Europoje. Mūsų vaikai taip pat yra vieni iš daugiausiai darbo dienomis televizorių žiūrinčių mažamečių.
Pasaulio Sveikatos organizacija laikui, praleidžiamam priešais ekraną, mažinti siūlo tokias priemones kaip tėvų įsitraukimas į vaiko gyvenimą ir skatinimas daugiau judėti, fizinio aktyvumo užsiėmimų padarymas nemokamais, ir laiko, vaikų praleidžiamo žaidžiant kompiuterinius žaidimus, stebėjimas.
Parengė Liucija Lenkauskaitė
