Lietuvoje yra specialistų, yra centrų, galinčių teikti kvalifikuotą pagalbą, tokią – kokia teikiama užsienyje. Ko dar trūksta, kad šalies gyventojai nustotų žudytis?
„Vaikų linijos“ vadovas, Lietuvos psichologų sąjungos narys mokslų daktaras Robertas Povilaitis neslėpė nusivylimo. „Lietuvos psichologų sąjunga yra pasiūliusi tam tikras priemones savižudybių prevencijai. Dalis jų nebuvo įtraukta į veiksmų planą, o jeigu įtraukta, tai nenumatyta lėšų, nenurodyti rodikliai, pagal kuriuos žinotume, ar tos priemonės buvo įgyvendintos ir kokiu mastu“, - sakė R.Povilaitis.
Vaistų politika - be pokyčių
Lietuvoje psichiatrijos stacionarinių lovų yra apie 40 proc. daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Tačiau ministerijos veiksmų plane nėra kalbama apie stacionarinių paslaugų pokyčius.
Kelios dešimtys milijonų litų Lietuvoje skiriama kompensuoti psichotropiniams vaistams iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, tačiau ruošiamame veiksmų plane nieko nekalbama apie psichologinės pagalbos paslaugų apmokėjimą.
Ir toliau klesti socialinių globos įstaigų, anksčiau vadintų psichoneurologiniais pensionatais, ydinga sistema, bet nėra planuojama kurti kur kas efektyvesnių bendruomeninių paslaugų.
Tuo tarpu ekspertai ragino įkurti Nacionalinį savižudybių prevencijos centrą, taip pat sukurti 2013-2020 metų savižudybių prevencijos programą, kurios tikslas mažinti smarkiai sumažinti nelaimių skaičių - nuo 31 atvejo 100 tūkstančių gyventojų (toks savižudybių rodiklis buvo 2012 m.) iki 20 atvejų 100 tūkstančių gyventojų 2020 metais.
Nenurodytos gydymo įstaigos
Ministerijos pasiūlytą veiksmų planą kritikavo ir „Jaunimo linijos“ direktorius, Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys mokslų daktaras Paulius Skruibis.
Jis pirminė, kad Lietuvoje buvo patvirtina ne viena strategija, kaip mažinti savižudybių skaičių. Pernai, kai buvo kuriama nauja darbo grupė sveikatos apsaugos ministerijoje, daugelis ekspertų svarstė, ar nebus taip kaip visada – kai prirašomi tušti žodžiai, ir tiek. Be jokio rimto ketinimo tai daryti.
Buvo nuspręsta, kad paprasčiausia ir pigiausia priemonė – užtikrinti, kad ketinusiems nusižudyti žmonėms ir patekusiems į ligoninę, būtų skiriamas ne tik medikamentinis gydymas, bet ir psichologinė pagalba.
Geri norai liko tik norais, nes iki šiol neaišku, kiek bus tokių pacientų, kokios šalyje gydymo įstaigos teiks tokią pagalbą, kiek už tai mokės Valstybinė ligonių kasa
„Mes, ekspertai, norėjome konkretumo. Programai juk įskiriami 4 milijonai litų, neaišku, kaip šie pinigai bus išleistos. Neturime klaidinti visuomenės, nes gali susidaryti įspūdis, kad savižudybių prevencijos programa yra neveiksminga. Taip nėra“, - sakė P.Skruibis.
Gerai paruošta programa gali iš esmės pakeisti situaciją, tačiau ekspertų siūlymai nesulaukė sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinio psichikos sveikatos centro specialistų dėmesio.
Apmaudu, bet niekas negalėjo paaiškinti ekspertams, iš ko bus finansuojamos psichologinės pagalbos priemonės.
„Ar iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo? Ne, čia pernelyg sudėtinga tai padaryti“, - tokiais atsakymais nusivylęs P.Skruibis pripažino, kad nė vienas veiksmų planas negali būti sėkmingas.
ES fondai neturi remti ydingos sistemos
Neaiškus psichologinių paslaugų finansavimo šaltinis – dėl šio klausimo ekspertai pasijuto dar kartą bejėgiais. Tuo tarpu ministerijos bei Valstybinio psichikos sveikatos centro atstovai nenorėjo ką nors keisti iš esmės.
„Mes ir toliau remiame ministro V. P. Andriukaičio pastangas siekti veiksmingos ir skaidrios psichikos sveikatos priežiūros sistemos.
Tikimės, kad veiksmų planas bus koreguojamas numatant konkrečius rezultatus ir jų indikatorius, ES fondai nebebus naudojami ydingai sistemai remti, kad 2014 metais bus pasiektas proveržis stabdant ydingus dabartinės psichikos sveikatos priežiūros sistemos mechanizmus, ir kad pagaliau Lietuvoje pavyks įtvirtinti šiuolaikinius psichikos sveikatos politikos principus“, - tikino ekspertai.
Šią nuomonę savo parašais patvirtino VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėja, Tarptautinės savižudybių tyrimų akademijos tikroji narė profesorė Danutė Gailienė, VU Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas Arūnas Germanavičius, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas Evaldas Kazlauskas, viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė, „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis, Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Dainius Pūras, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė, „Jaunimo linijos“ direktorius, Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys Paulius Skruibis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentė Marija Veniūtė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Nida Žemaitienė.
