Kasdien į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios traumatologinės pagalbos skyrių dėl nušalimų kreipiasi 5-6 žmonės. Netrūksta ligonių, kuriems sutrikęs pirštų jautrumas, nežinia, kaip bus, ar nereikės jų amputuoti.
„Nereikia nė 20 laipsnių šalčio, kad eidamas per senamiestį žmogus, pamiršęs pirštines, imtų nebejausti pirštų“, - priminė Skubios traumatologinės pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Artūras Zubrickas.
Pavojus nušalti tyko taip pat grįžtant vėlai iš kokios nors šventės ar keičiant pradurtą automobilio padangą kur nors šalikelėje.
Blogėja galūnių kraujotaka
Šąlant susitraukia smulkiosios kraujagyslės, sutrinka kraujotaka, pamažu nušalusi vieta tampa nejautri. Jei žmogus nejaučia kojų pirštų, tai - pirmas ženklas, kad galūnės pradėjo šalti. Jas visą laiką reikėtų judinti, kol pavyksta grįžti į šiltą patalpą.
Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta odos spalva, ji atrodo neįprastai kieta, lyg vaškuota, jaučiamas sąstingis, dažniausiai pabąla.
Šaltis nesukelia skausmo, nušalęs kojas, rankas ar ausis, žmogus nebejaučia tų vietų. Tik grįžus į šiltą patalpą, ima dilgčioti skausmas.
„Šaltis tyko visų vienodai, nereikia manyti, kad nuo jo kenčia tik asocialūs asmenys. Yra lengvabūdžių asmenų, patekusių į šalčio spąstus dėl savo kaltės, nes nesugebėjo tinkamai apsirengti“, - sakė gydytojas A.Zubrickas.
Ypač dažnai nušąla kojos, jei žmogus neavi žieminių batų, nemūvi vilnonių šiltų kojinių.
Svaigalai slopina skausmo pojūtį
Gydytojas A.Zubrickas priminė, kad per šalčius reikėtų vengti svaigalų. Išgėrusio žmogaus kritiškumas būna kur kas mažesnis, jis nesugeba įvertinti pavojaus, todėl elgiasi neapdairiai.
Kita vertus, alkoholis didina skausmo slenkstį, todėl išgėręs žmogus nejaučia skausmo. O skausmas – svarbi organizmo reakcija,, kad kažkas negerai. Alkoholis net gali pražudyti, nes išplečia kraujagysles, todėl kūno šiluma dar greičiau išspinduliuojama į aplinką.
Teikiant medicininę pagalbą, nušalusią vietą reikia atlaisvinti, pavyzdžiui, numauti nuo pirštų žiedus.
Sušalus būtina kuo skubiau užeiti į šiltą patalpą, sušalusią galūnę mirkyti šiltame vandenyje, bet ne karštame. Geriau nenaudoti šildytuvų, radiatorių, karšto vandens pūslių, nes nušalusios vietos nėra jautrios.
Gresia pavojus gyvybei
Šiurpulys ir drebulys - pirmi ženklai, jog kūnas praranda šilumą ir gali sušalti.
Tokiu atveju reikėtų suskubti ir vengti tolimesnio buvimo lauke, nes šaltis gali sukelti pavojingą būklę - hipotermiją.
Tai - organizmo atvėsimas iki žemesnės nei 35 laipsniai Celsijaus temperatūros.
Hipotermijos aukomis dažniausiai tampa pagyvenę žmonės, benamiai, keliautojai, medžiotojai, alkoholį, narkotikus vartojantys asmenys.
Sumažėjus kūno temperatūrai, sutrinka smegenų veikla, todėl žmonės nebegali aiškiai mąstyti ir negali priimti adekvačių sprendimų, pavyzdžiui, nusprendžia pailsėti prisėsdami ar priguldami lauke.
Tokiu atveju asmenys jaučia drebulį, nuovargį, apsnūsta, pritemsta sąmonė, sustingsta galūnės, sutrinka kalba.
Nukentėjusį būtina nugabenti į šiltą patalpą, nurengti drėgnus, šlapius drabužius, pamatuoti kūno temperatūrą.
Jei kūno temperatūra yra žemesnė nei 35 laipsnių Celsijaus, nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
