- Galvos skausmas – negalavimas, kuriuo skundžiamasi turbūt dažniausiai. Ar visada galvos skausmas yra ligos požymis? Kokios galvos skausmo priežastys?
- Šiuo metu yra žinoma daugiau nei 200 galvos skausmo formų. Galvos skausmą gali sukelti stiprūs kvapai, alkis, ryški šviesa, metereologiniai pokyčiai, tačiau taip pat jie gali būti ir rimtos ligos simptomas. Skausmo vieta, jo stiprumas, trukmė, dažnumas, jį sukėlusi priežastis – tai tik keli besikeičiantys požymiai, kurie mums, gydytojams, padeda nustatyti skirtingas galvos skausmo formas ir paskirti tinkamą gydymą.
Pasikartojantis, varginantis galvos skausmas dažnai sukelia stresą ir nerimą, bet retai būna sunkios ligos simptomas.
Pagal kilmę galvos skausmai iš esmės skirstomi į dvi grupes - pirminius ir antrinius. Pirminių galvos skausmų priežastys paprastai nenustatomos, jie atsiranda, galima sakyti, savaime. Dažniausiai pasitaikantis pirminis galvos skausmas, nesukeltas kokių nors kitų sveikatos sutrikimų, nervų, smegenų pažeidimo - tai įtampos tipo galvos skausmas. Kiek retesnė yra migrena, klasterinis galvos skausmas, fizinio aktyvumo, šalčio sukeltas galvos skausmas ir kiti.
Tuo tarpu antriniai lydi kokią nors ligą, kitaip sakant, galvos skausmas yra vienas iš ligos simptomų.
- Kokias ligas gali pranašauti galvos skausmas? Kas sukelia antrinį galvos skausmą?
- Galvos skausmas gali pranašauti daugelį ligų. Įvairūs veido, akių, ausų, kaklo, nosies, burnos ar dantų uždegimai gali būti galvos skausmų priežastimi. Netgi sergant sloga dažnai skauda galvą. Ją maudžia ir pakilus temperatūrai. Daugelis žmonių yra jautę galvos skausmus, susijusius su atitinkamų medžiagų, pavyzdžiui, alkoholio vartojimu.
Žinoma, galvą gali skaudėti ir dėl neurologinių ligų: kraujo išsiliejimo į smegenis po galvos traumos, plyšus kraujagyslei, infekcijų (meningito, encefalito), kraujagyslių ligų, auglių. Šiais atvejais galvos skausmas, kaip simptomas, gali įspėti apie rimtą problemą.
- Kaip gydomi galvos skausmai?
- Jei galvos skausmas pasireiškia kaip vienas ligos požymių, svarbu slopinti ne jį patį, o gydyti jį sukeliančias priežastis. Išsigydžius pagrindinę ligą, pavyzdžiui, sinusitą, galvos skausmas liaujasi savaime. Žinoma, gydymo metu galima papildomai vartoti ir vaistų nuo skausmo.
Pirminių galvos skausmų, pavyzdžiui, įtampos tipo galvos skausmo, migrenos, gydymas yra skirstomas į skausmo priepuolio gydymą bei priepuolių prevenciją.
Kad skausmo priepuolis atlėgtų ar net visai praeitų kartais užtenka išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo arba paracetamolio.
Migrenos priepuoliui malšinti gali būti skiriamos specialios medžiagos, taip vadinami triptanai, taip pat kombinuoti vaistai kartu su kofeinu ar pykinimą mažinančiais preparatais.
Labai svarbu vaistais nepiktnaudžiauti, nes viršyta dozė gali sukelti pašalinį poveikį, kuris gali būti netgi sunkesnis nei pats galvos skausmas. Be to, pripratimas prie nuskausminamųjų vaistų taip pat gali paskatinti galvos skausmą, kai tik žmogus nustos juos vartoti.
- Ar galima numalšinti galvos skausmą be vaistų?
- Tikrai taip. Jei skausmas nestiprus, paprastai užtenka pailsėti, geriausia ramioje, netriukšmingoje, tamsioje aplinkoje, jeigu galima - pamiegoti. Norint sumažinti įtampą galima giliai pakvėpuoti, atlikti atpalaiduojamąją mankštą, pasivaikščioti gryname ore.
- Kaip išvengti galvos skausmų?
- Geriausias galvos skausmų gydymas yra profilaktika - patartina laikytis darbo ir poilsio režimo, reguliariai sportuoti, išmokti susidoroti su emocine įtampa, stresu, vartoti pakakamai skysčių, reguliariai ir sveikai maitintis.
Norint išvengti migreninio galvos skausmo, svarbu vengti gausaus kavos ir tam tikrų produktų - raudonojo vyno, citrusinių vaisių, fermentinio sūrio, šokolado, gazuotų gėrimų, vartojimo.
Jeigu šios priemonės nepadeda, o galvos skausmai labai dažni ir stiprūs, reikalingas medikamentinis profilaktinis gydymas, kurį skiria gydytojas neurologas.
- Kada reikia kreiptis į gydytojus?
- Kaip jau minėjau, galvos skausmas gali būti rimtos ligos simptomas, todėl kuo skubiau kreiptis į šeimos gydytoją arba neurologą ypač svarbu, jei pajutote labai stiprų, anksčiau nepatirtą galvos skausmą, kurį lydi pykinimas ar net vėmimas, sąmonės sutrikimas, sulėtėjusi reakcija. Tokiu atveju tik gydytojas, apžiūrėjęs ligonį ir atlikęs tam tikrus tyrimus, gali įvertinti ligos sunkumą ir skirti tinkamą gydymą.
Pasitarti su gydytoju reikėtų ir tuomet, jei galvos skausmai užklupo vyresnį nei 50 metų žmogų, jei galvos skausmas pasikeitė arba kartojasi dažniau, taip pat jei jis atsirado po galvos traumos ar pažadina nakties metu, jei yra padidėjęs kraujospūdis. Jeigu skausmas tęsiasi ilgai ir nepasiduoda įprastiems skausmą malšinantiems vaistams, tai taip pat gali būti sunkios ligos simptomas.
Tačiau netgi tais atvejais, jei galvą skauda retai, verta bent kartą apsilankyti pas gydytoją. Pasikalbėjęs ir, jeigu reikia, atlikęs tyrimus, jis įvertins, ar galvos skausmai tikrai yra ne ligos, o tik nuovargio ar įtampos pasekmė.
