„Tiesą sakant, niekada nešovė į galvą tikrinti cholesterolio lygį ar gliukozę kraujyje. Bet gydytoja šiemet pasiūlė įvertinti ir šiuos rodiklius. Sutikau, nes galvojau, kad reikia įvertinti bendresnę savo būklę, dėl kurios, matyt, pasilpo imunitetas. Tačiau paaiškėjo, kad visi rodikliai atitinka normą, išskyrus cholesterolį“, – pasakoja Aurelija.
45-metė liekna moteris sakė neturėjusi viršsvorio, mėgstanti gaminti, todėl bulvių traškučiais ir greitu maistu nepiktnaudžiaujanti.
Tačiau štai cholesterolio lygis viršijo normą. Normaliu laikomas cholesterolio lygis, kurio rodikliai yra 3,5–5,2 mmol/l, o Aurelijos buvo 5,4 mmol/l.
„Gydytoja nuramino, kad tai nėra drastiškas padidėjimas, dėl kurio jau reikėtų imtis vaistų. O ir nesijaučiu aš ypatingai blogai. Tačiau „netyčia“ nustatytas reikiamo lygio viršijimas paskatino peržiūrėti šaldytuvo turinį ir valgymo įpročius.
Puoliau ieškoti informacijos apie padidėjusio cholesterolio priežastis ir atradau pagrindinę taisyklę – svarbiausia sureguliuoti mitybą. Tą patį pasiūlė ir gydytoja – peržiūrėti, ką valgau“, - dalijasi patirtimi pašnekovė.
Aurelija pasiskaitė internete, kad, esant padidėjusiam cholesterolio lygiui, reikėtų atsisakyti sviesto, rytinių kiaušinienių su lašinukais, riebaus sūrio ir kitų riebių produktų.
„Tiesa, aš dirbu sėdimą darbą – tai taip pat gali turėti įtakos cholesterolio lygio augimui. Tačiau sąžiningai sau prisipažinau, kad pradėti lankyti sporto klubą man neužteks nei valios, nei laiko. O lauke žiema – taigi nepradėsiu nei bėgioti, nei vaikščioti ilgų atstumų. Taigi, žinodama save, nutariau pirmiausia susitvarkyti su maisto dalimi, t.y. atsisakyti gyvulinių riebalų turinčių produktų“, - dalijosi patirtimi vilnietė.
Aurelija pasakojo, kad revoliucijos šaldytuve ir virtuvėje nedarė – tiesiog ėmė keisti gyvulinių riebalų turinčius produktus liesesniais.
„Neslėpsiu, kad pagavo net tam tikras azartas – rasti, kuo pakeisti nesveikus riebalus sveikesniais, t.y. augaliniais“, - šypsosi pašnekovė.
Ji pasakoja atidžiai išstudijavusi, kuo gi galima būtų keisti sviestą, nes suprato, kad visiškai atsisakyti tepamų riebalų nepavyks.
„Peržvelgiau parduotuvėje tepamų riebalų mišinių ir margarinų lentynas, perskaičiau produktų sudėtį, pasiskaičiau informaciją internete. Draugė buvo minėjusi neseniai Lietuvoje pasirodžiusį produktą „Flora pro.activ“. Tai tepamas riebalas, pagamintas iš augalinių aliejų ir papildytas augalinėmis medžiagomis – steroliais. Kaip teigiama, būtent jie padeda organizmui kovoti su cholesteroliu“, - pasakoja Aurelija.
Ji sakė esanti gana atsargi pirkėja – prieš pasirinkdama naujus produktus vilnietė išsistudijuoja internete esančią informaciją, specialistų komentarus.
Aurelija rado patvirtinimą, kad Vakarų Europoje „Flora pro.activ“ riebalų mišinys gydytojų rekomenduojamas kaip pagalbinė priemonė cholesteroliui mažinti.
„Pasiryžau bandymui, kuris buvo atliktas daugelyje Vakarų šalių - tereikia 3 savaites kasdien suvalgyti pro tris riekeles duonos su „Flora pro.activ“. Tokiu būdu gaunamas reikalingų medžiagų – augalinių sterolių - kiekis padeda pamažinti cholesterolį. Man patiko, kad nereikia jokių ypatingų dietų. Duoną ryte ir vakare suvalgyti nėra sudėtinga“, - šypsosi pašnekovė.
Ji sakė savo eksperimentą matavusi duonos riekėmis su „Flora pro.activ“ – jų per dieną reikėjo suvalgyti tris. Daugiau mažiau moteriai tai pavykdavo be didesnių pastangų.
Po trijų savaičių tyrimas parodė, kad Aurelijos cholesterolio kiekis pakito – nuo 5,4 mmol/l nukrito iki 5 mmol/l.
„Mane šis rezultatas nudžiugino – per tris savaites „numečiau“ apie 9 proc. cholesterolio. Tai padariau be didesnių pastangų ar revoliucijų virtuvėje, tik pakeitusi valgomus riebalus. Kadangi niekada negaliu žinoti, kada darbo diena baigsis, būtų gana sudėtinga laikytis specialių dietų“, - įsitikinusi moteris.
Aurelija sako suprantanti, kad po 40 medžiagų apykaita ima lėtėti, o tai neišvengiamai verčia peržiūrėti ir tai, kas patenka į lėkštę, ir darbo tempą, ir nuolatinę laiko stoką sportuoti.
Padidėjusį cholesterolio lygį moteris įvertino kaip signalą – reikia suklusti ir pasirūpinti savimi. Šiandien ji sakosi drastiškai nekeičianti nei mitybos, nei gyvenimo būdo, tačiau Aurelija įsitikino, kad tam tikri pokyčiai šaldytuve ir lėkštėje būtini bei duoda rezultatų.
Specialisto komentaras
Prof. dr. Rimantas Stukas
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius, mitybos specialistas
Padidėjusi cholesterolio, ypač blogojo cholesterolio, koncentracija kraujyje – tai jau rimtas signalas, kad reikia susirūpinti sveikata, gyvensena ir mityba. Nepakeitus nesveikų mitybos įpročių, didėja širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, ypač aterosklerozės, grėsmė.
Vartojant mitybai gyvulinius riebalus, sviestą, gaunama daug sočiųjų riebalų rūgščių. Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjų riebalų rūgščių, padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje.
Jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse – vystosi aterosklerozė, kurios išraiška gali būti išeminė širdies liga, širdies infarktas, smegenų insultas.
Didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra vienas iš svarbiausių ankstyvos aterosklerozės rizikos veiksnių. Cholesterolio koncentracija kraujyje gali didėti, kai su maistu gaunama ne tik jo, bet ir daug sočiųjų riebalų rūgščių bei maisto kaloringumas yra per didelis.
Daug sočiųjų riebalų rūgščių yra riebioje mėsoje, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje, riebiame sūryje, svieste. Augaliniuose aliejuose, minkštuose margarinuose, jūros žuvyse esančios nesočiosios riebalų rūgštys padeda sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Nustatyta, kad bendro cholesterolio koncentracijai padidėjus 1 proc. rizika susirgti kraujotakos sistemos ligomis gali padidėti 2 proc.
Norint, kad cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje būtų normali, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:
suvartojamo maisto kaloringumas neturi viršyti organizmo poreikio;
kuo mažiau vartoti maisto, kuriame gausu gyvulinės kilmės riebalų;
gyvulinius riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais ir minkštais margarinais, turinčiais nesočiųjų riebalų rūgščių;
valgyti maistą, kuriame yra didelis kiekis polinesočiųjų riebalų rūgščių;
valgyti daug maisto produktų, kurių sudėtyje yra didelis skaidulinių medžiagų (ląstelienos) kiekis. skaidulinių medžiagų paros norma žmogaus racione yra 20—30 g;
svarbus cholesterolio lygio reguliavimo veiksnys yra fizinis aktyvumas, kuris padeda sureguliuoti svorį ir sumažinti riziką susirgti kraujotakos sistemos ligomis.
