- Kaip išsivysto venų varikozė ir kuo ji pavojinga?
- Venos – tai kraujagyslės, kuriomis kraujas turi tekėti aukštyn, link širdies. Vožtuvėliai užtikrina, kad kraujas tekėtų tinkama kryptimi ir negrįžtų atgal.
Venų varikozė išsivysto, kai sušlubuoja venų vožtuvėlių darbas - tuomet aukštyn išstumiamas ne visas kraujas, dalis jo grįžta. Šiam kraujui nespėjus iškeliauti venomis, širdis ir toliau tiekia kraują galūnėms. Venose padidėja spaudimas, dėl to vožtuvėliai dar labiau pažeidžiami.
Kraujo sąstoviui venose progresuojant, sandarumą praranda ir prieš tai nepažeisti vožtuvai. Užsistovėjus kraujui ir padidėjus kraujo spaudimui, venos plečiasi, ilgėja, susidaro poodiniai mazgai. Dėl sutrikusio vožtuvų darbo sulėtėja kraujotaka, ir atsiranda tiek poodinių, tiek giliųjų venų trombozės rizika. Padidintas veninio kraujo slėgis sutrikdo kraujotaką smulkiose kraujagyslėse, todėl, laikui bėgant, venų varikozės forma gali sunkėti ir baigtis komplikacijomis – odos pigmentacijos pokyčiais, kraujavimu ar veninėmis opomis.
Maždaug 3-6 procentams žmonių, kurie serga venų varikoze, laikui bėgant išsivysto negyjančios žaizdos - trofinės opos. Todėl rekomenduočiau nedelsti ir, jau pajutus pirmuosius simptomus, kreiptis į kraujagyslių chirurgą.
Nors kai kuriems žmonėms venų varikozė nepasireiškia jokiais simptomais, arba simptomai būna labai nežymūs, daugeliu atvejų ji gali ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę.
- Kokie rizikos veiksniai nulemia varikozės atsiradimą?
- Rizikos faktoriai, nulemiantys venų varikozę, nėra iki galo išaiškinti. Tačiau žinoma, kad venų varikozės paplitimas didėja su amžiumi. Šia liga serga 30–40 proc. darbingo amžiaus ir apie 70 proc. vyresnio amžiaus žmonių. Maždaug 60 proc. moterų ir 40 proc. vyrų polinkį sirgti venų varikoze paveldi iš tėvų.
Moterys veninės kraujotakos sutrikimais skundžiasi maždaug keturis kartus dažniau nei vyrai. Neretai venų varikozė atsiranda nėštumo metu, padidėjus moters svoriui ir vaisiui spaudžiant klubo veną. Kelis vaikus pagimdžiusios moterys varikoze serga dažniau nei negimdžiusios.
Moterų kojų venų būklei įtakos turi ir hormoniniai pokyčiai nėštumo, priešmenstruaciniu ar menopauzės metu. Veikiant moteriškiems hormonams, venų sienelės atsipalaiduoja, praranda tonusą. Venų varikozės riziką didina ir pakaitinė hormonų terapija. Kojų kraujagyslėms taip pat kenkia aukštakulnių batelių nešiojimas, stovimas ar sėdimas darbas, ilgalaikis sėdėjimas kelionėse. Venų varikozės vystymuisi daug įtakos turi per didelis svoris, nejudrus gyvenimo būdas, alkoholio vartojimas.
- Kokius simptomus pajutus reikėtų sunerimti?
- Pirmieji venų varikozės simptomai – tai kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. Pastebėjus kojų kapiliarų ar venų išsiplėtimą, kojų tinimą antroje dienos pusėje, jaučiant kojų skausmus, nuovargį, niežėjimą, „skruzdėlyčių bėgiojimą“, naktinį mėšlungį būtina nedelsti ir kreiptis į kraujagyslių chirurgą.
- Kaip diagnozuojama venų varikozė?
- Siekiant patvirtinti venų varikozės diagnozę, nustatyti magistralinės venos kraujo tėkmės pasikeitimo (refliukso) dydį ir sudaryti pacientų, kuriems įtariama pirminė ar pasikartojanti venų varikozė, gydymo planą, atliekamas tyrimas ultragarsu. Taip nustatoma, kokia yra ligos stadija ir koks gydymo metodas turėtų būti taikomas.
- Kaip gydoma venų varikozė?
- Yra keletas venų varikozės gydymo galimybių. Jas geriausiai apibrėžia NICE (National Institute of Clinical Excellence) rekomendacijos.
Pirmiausia rekomenduojamas endovaskulininis kraujagyslių gydymas radijo dažniu arba lazeriu. Radiodažnuminės operacijos metu punktuojama vena, į ją įvedamas elektrodas, ir vena aukšta temperatūra segmentas po segmento užkemšama.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių šio gydymo būdo negalima taikyti, rekomenduojamas kitas, taip pat endovaskulinis būdas – putų skleroterapija. Jo metu ultragarso kontrolėje per kateterį suleidžiamos putos, kurios užkemša veną.
Trečia vieta tenka atvirai chirurgijai. Šio gydymo metu chirurginiais pjūviais pašalinama pakenkta, tai yra, neturinti normalios vožtuvų funkcijos, vena.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių intervencinio gydymo taikyti negalima, pacientai gydomi kompresine terapija – elastiniais bintais, kompresinėmis kojinėmis.
- Ar gydymas elastiniais bintais ir kompresinėmis kojinėmis yra efektyvus?
- Elastiniai bintai ir kompresinės kojinės plačiai naudojami kaip pirminė venų varikozės gydymo priemonė. Dažnai šių priemonių naudojimas tam tikrą laikotarpį yra pirmas etapas prieš pereinant prie antrojo gydymo etapo.
Šiuo metu turimi duomenys apie kompresinių priemonių naudą mažinant simptomus ar gerinant gyvenimo kokybę, yra menki. Rezultatas priklauso nuo daugelio dalykų, pavyzdžiui, kaip griežtai buvo laikomasi kompresinių priemonių naudojimo ir dėvėjimo režimo ir panašiai. Dėl nepatogumo ir sudėtingumo kai kurie žmonės liaujasi dėvėti kompresinį trikotažą, ar dėvi jį tik retkarčiais. Elastinis bintavimas ir kompresinės kojinės dažniau rekomenduojami po invazinio gydymo.
- Ar atsiranda naujų venų varikozės gydymo metodų?
- Visai neseniai atsirado naujas endovaskulinis venų gydymo būdas – gydymas klijais. Šios procedūros metu į gydomą veną per kateterį suleidžiami klijai, ir, spaudžiant ultragarsiniu davikliu, vena užklijuojama. Šis gydymo metodas turi labai daug privalumų. Jam nereikalinga nejautra, kaip kad lazerinės ar rodiodažnuminės operacijos metu.
Taikant gydymą klijais, reikalingas tik vienas adatos dūris gydomai venai be papildomo vietinio nuskausminimo aplink veną – skirtingai nei taikant lazerinę ar radiodažnuminę chirurgiją. Vietinė nejautra taikoma tik toje vietoje, per kurią elektrodas įvedamas į veną. Po tokios operacijos nereikalinga ir kompresinė terapija. Atlikus procedūrą, pacientas iš karto išleidžiamas namo.
- Kaip manote, ar gydymas klijais išstums kitus gydymo būdus?
- Nors venų gydymo klijais metodas atrodo labai patrauklus ir daug žadantis, jis nėra tinkamas kiekvienam pacientui. Tik atlikus venų ultragarsinio skenavimo tyrimą ir nustačius, kas vyksta kojose ir kurios venos yra pažeistos, sprendžiama dėl galimybės taikyti būtent šį gydymo būdą.
Be to, gydymas klijais taikomas pernelyg trumpai, kad būtų galima įsitikinti, jog vena išlaikoma užakinta ilgą laikotarpį. Todėl šiandien dar negalime būti tikri dėl ilgalaikių gydymo klijais rezultatų, kai tuo tarpu varikozinių venų gydymo metodas endoveninėmis lazerinemis ir radiodažnuminėmis operacijomis demonstruoja beveik tobulus rezultatus - venos užakinamos ilgam laikui.
