PSO Vėžio agentūros išplatintame pranešime teigiama, kad susirgimų skaičius per ateinančius du dešimtmečius nuo 2012-aisiais buvusių 14 mln. turėtų išaugti iki 22 milijonų susirgimų per metus. Per tą patį laikotarpį mirštamumas nuo vėžio nuo 8,2 mln. išaugs iki 13 milijonų per metus.
„Dėl vėžinių susirgimų skaičiaus didėjimo, kurį sukelia augančios ir senstančios žmonių populiacijos, daugiau dėmesio reikės skirti prevencijos programoms“, – teigė Christoferis Wildas, Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros vadovas.
„Mes negalime išspręsti šios problemos vien tik gydymu, – teigė jis. – Daugiau dėmesio prevencijos programoms ir ankstyvai diagnostikai reikalingi tam, kad dabartiniai gydymo būdai būtų efektyvesni.“ Anot Ch.Wildo, svarbu kuo plačiau skleisti informaciją apie vėžio keliamą pavojų, nes tai taip pat padeda su juo kovoti. Kalbant apie prevenciją, sveikatos tikrinimo programos yra itin svarbios, o saugantis užkrečiamųjų vėžio formų, pavyzdžiui, gimdos kaklelio ar kepenų vėžio, svarbu skiepytis.
„Vėžio epidemijos plitimas yra didžiulė kliūtis žmonijai vystytis ir jų gerovei“, – pabrėžė agentūros vadovas. Sergamumas vėžiu, kaip rašoma Vėžio agentūros pranešime, sparčiausiai didės labiausiai pažeidžiamose – besivystančiose šalyse, nes jų populiacija auga sparčiausiai. Be to, susirgimai vėžiu itin siejami su industrializacija – tokiose šalyse itin paplitusiu reiškiniu.
Anot PSO kas maždaug penkerius metus leidžiamo pranešimo, vėžiui gydyti visame pasaulyje 2010-aisiais buvo išleista 1,16 trilijono JAV dolerių ir kasmet ši suma vis didėja. „Šalių vadovai turėtų prevenciją ir ankstyvos diagnostikos programas pripažinti kaip investiciją, o ne kaip išlaidas“, – teigė Bernardas Stewartas, vienas pranešimo redaktorių, ir pabrėžė, kad programos, kurioms nereikia ypatingų technologijų, yra efektyvios besivystančiose šalyse.
Pranešime taip pat yra rašoma, kad maždaug pusei visų vėžinių susirgimų atvejų galėtų būti užkirstas kelias, jeigu šiuolaikinė medicina būtų aktyviau naudojama. Kelias šiai ligai galėtų būti užkertamas skiriant daugiau dėmesio žmonių įpročiams formuoti – daugiau kalbėti, kokią žalą daro rūkymas, alkoholio vartojimas, kokie svarbūs sveiko maitinimosi ir fizinio aktyvumo veiksniai.
Skatinimas nerūkyti turėtų turėti didelės įtakos, nes plaučių vėžys vis dar yra viena dažniausiai nustatomų vėžio formų (trylika procentų visų vėžinių susirgimų atvejų), taip pat mirštamumas nuo plaučių vėžio yra didžiausias (penktadalis visų mirčių nuo vėžio) – kasmet nusinešama 1,6 mln. gyvybių.
Pranešimo autoriai – maždaug 250 mokslininkų iš keturiasdešimties šalių – vėžio prevencijai siūlo šalių vadovams imtis tokių pat teisnių priemonių, kokių buvo imtasi prieš tabako kompanijas, ir jas taikyti mažinant alkoholio ir gaiviųjų gėrimų vartojimą. Jie pabrėžia, kad svarbu mažinti oro taršą ir kasdien gaunamų kancerogenų kiekį.
Parengė Liucija Lenkauskaitė
