Kaip rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas", profesorius A.Golay Lietuvoje žinomas ne tik dėl to, kad jo žmona – pianistė M.Rubackytė. Lietuviškai išėjo antroji jo knyga apie svorio mažinimą „Lieknėti be streso“.
– Kuo ji skiriasi nuo pirmosios?
– Tai antroji planuojamos trilogijos knyga. Joje kalbama apie stresą, kūno formas ir pasitikėjimą savimi, aiškinama, kaip tai susiję su svorio mažinimu.
– Kaip kūno svoris susijęs su stresu? Kas darosi organizme, kai žmogų apima stresas?
– Kalbant biologiniais terminais, streso hormonai sužadina apetitą.
Ar pastebėjote, kad padidėjus darbo krūviui imate kramsnoti kas papuola po ranka, paskubomis, bet kuriuo dienos metu, net nejausdami alkio?
Kai užklumpa stresas, maistas tampa paguoda. Stresą žmonės linkę malšinti saldumynais, alkoholiu, užuot ieškoję to, kas juos priverstų pasijusti geriau.
Kol žmogus neperpras streso ir maisto paguodos mechanizmo, atsikratyti svorio bus sunku, o jei ir pavyks, rezultatas bus laikinas. Jeigu žmogus nesistengs atpažinti, kas jam kelia stresą, neieškos būdų, kaip jį sumažinti, kova su kilogramais bus pralaimėta.
– Ar visi žmonės vienodai reaguoja į stresą?
– Ne, bet daugelis tų, kuriuos kamuoja antsvoris, yra itin jautrūs, sunkiai ištveria stresą. Vieni žmonės stresui jautrūs dėl charakterio savybių – jie labai dirglūs, greitai supyksta.
Kitų jautrumas gali būti susijęs su baime imtis įvairiausių užduočių. Daugiau streso patiria ir perfekcionistai – jei jiems sekasi ne taip, kaip norėtų, jie nusivilia, ir stresas pradeda kauptis. Noras visur ir visada būti pranašesniam gali susargdinti. Stresui ypač jautrūs žmonės nesugeba pakelti nusivylimo.
Kiekvienas žmogus gali įvertinti savo jautrumą stresui pagal tam tikrą vertinimo skalę – ją galima rasti mano knygoje.
– Ar visuomet žmogus jaučia, kai jį apima stresas? Gal yra slaptas stresas, kurio poveikis pajuntamas tik praėjus kuriam laikui?
– Daugybė žmonių nepakankamai įvertina stresą manydami, jog yra tvirti ir jam atsparūs. Galiausiai perdega – juos užklumpa vadinamasis perdegimo sindromas.
Kartais psichologinis stresas pasireiškia praėjus keleriems metams – mes tai vadiname potrauminiu stresu.
– Kokio tipo asmenybė neatspariausia stresui? O kokio labiausiai linkusi nutukti?
– Prisitaikantys, kitaip – žmonės, kurie nemoka pasakyti „ne“. Šiam asmenybės tipui priklausantys žmonės noriai leidžia laiką su kitais, džiugiai priima visus pasiūlymus, nes jiems svarbiausia būti priimtiems. Jie bijo nuvilti kitus. Tokie žmonės negali atsispirti išvydę gausų stalą ir nemoka pasakyti „ne“, jei vakarėlio šeimininkė pasiūlo desertą.
Šiam asmenybės tipui priklausantys žmonės kur kas dažniau kenčia nuo nerimo ir nepasitikėjimo savimi, žemos savivertės.
– Kaip geresnis savęs vertinimas susijęs su gebėjimu išlaikyti lieknas kūno linijas?
– Žmonės, kurie apie save mano blogai, nepasitiki savimi, nepamilsta ir savo kūno. Tai kelia stresą, o kartu, kaip jau minėjau, stresas skatina užkandžiavimą ir persivalgymą. Šis ydingas ratas veda prie valgymo sutrikimų – nevaldomo valgymo, kai žmogus valgo daug, bet ką, negali sustoti ir tai dažnai kartojasi. Kartais net nejausdamas malonumo, o tik kaltę.
Beveik pusė antsvorio kamuojamų pacientų turi polinkį nevaldomai valgyti. Ilgainiui tai tampa mitybos įpročiu. Man teko gydyti keletą žmonių, kurie maitinosi vien greituoju maistu – jie valgydavo kiaurą dieną, stovėdami ir kada šauna į galvą.
Nepasitikėjimas savimi įsuka užburtą prastos mitybos ratą. Knygoje aiškinu apie būdus, kuriuos gali taikyti kiekvienas, norintis labiau pasitikėti savimi. Pavyzdžiui, kaip pasakyti „ne“, kaip priimti kritiką ar kaip paprašyti.
– Minite, kad reikia valdyti konfliktus, tuomet suvaldysime užkandžiavimą. Paaiškinkite, kaip tai susiję.
– Galima vengti ginčų, tylėti, kaupti nuoskaudas, nusivylimą ir pagiežą. Tačiau didelis nusivylimas ir pyktis verčia paguodos ieškoti maiste, nes valgymas ramina, slopina pyktį. Aš raginu išmokti kontroliuoti konfliktus, nes tai sumažina stresą, kartu ir užkandžiavimą.
Taip pat patariu išmokti reikšti emocijas.
Didelė šiuolaikinės visuomenės bėda – nemokėjimas bendrauti ir reikšti emocijų. Esame mokomi būti tvirti ir neverkšlenti. Nuolat kalbame mobiliuoju telefonu, bet iš tiesų nebendraujame. Užkandžiavimas užpildo tą duobę, taip įsisuka ydingas nepasitikėjimo savimi ir užkandžiavimo ratas.
Kai kurie žmonės yra tikri emocijų sugertukai – jie viską laiko savyje, nuolat mąsto ir nuo to kenčia.
Savo pacientams visada sakau: „Išmokite verkti, palengvės, nes jeigu neverksite, kentės vidaus organai.“ Turiu omenyje skrandžio opą, infarktą, įvairų skausmą. Reikia išmokti reikšti ir garsiai išsakyti jausmus, tuomet nekankins antsvoris, skrandžio opos ar migrena.
– Kas trukdo nutraukti ydingą ratą ir numesti svorio?
– Paskatų stoka, asmeninė krizė, depresija. Noriu pranešti gerą žinią – galima atsikratyti svorio be streso ir didelių apribojimų. Svarbiausia – sumažinus streso lygį atsiranda daugiau galimybių numesti svorio, o kartu pasitikėti savimi. Taip įsukamas teigiamai veikiančių veiksnių ratas.
Keturi asmenybės tipai
Ženevos universitetinės ligoninės profesorius A.Golay išskiria keturis asmenybės tipus – kiekvienam jų priklausantys žmonės skirtingai elgiasi prie stalo.
Dominuojantys. Jie valgo pasimėgaudami, jiems patinka gera virtuvė, jie tikri gurmanai. Vertina malonumus arba, kitaip tariant, mėgsta puotauti. Prie vaišėmis nukrauto stalo jie būtinai turi visko paragauti – pajėgia sušlamšti neįtikėtinus kalnus maisto. Mėgsta gerą draugiją, be to, jiems svarbu prestižas, tad renkasi geriausius restoranus.
Prisitaikantys. Mėgsta valgyti draugijoje su bičiuliais. Mielai kalba apie virtuvę, dalijasi valgiu ir įspūdžiais. Viena problemų, su kuria susiduria šiai kategorijai priklausantys asmenys, – jie nežino, kaip atsisakyti. Svetingai šeimininkei nesunku jiems įsiūlyti pakartoti patiekalą. Problemų kyla ir vartojant alkoholį – labai sunku atsisakyti paskutinės taurelės.
Kontroliuojantys. Šiai kategorijai priklausantys žmonės mano, kad valgymas yra laiko švaistymas. Jie gyvena šia minute ir nemėgsta užsisėdėti prie stalo. Valgo dirbdami, paskubomis, ryja, kemša, greitai pajunta sotumo jausmą. Dažnai renkasi sumuštinį ar mėsainį. Mano nieko nesuvalgę, tačiau dažnai užkandžiauja tuo, kas riebu. Be to, peralksta, o tada suvalgo dvigubai.
Analizuojantys. Valgymas ir malonumas jiems reiškia tą patį. Šiai kategorijai priklausantiems žmonėms patinka šeimos susibūrimai ir močiutės ruošti valgiai. Jie dažnai renkasi tuos pačius patiekalus tame pačiame restorane, prie to paties staliuko, tą pačią valandą.
