Tėvai kreiptųsi į teismą
Pustrečių metų sūnų auginanti vilnietė Ieva Būdvytytė įsitikinusi, kad tokia tvartų diskriminuotų nepaskiepytus vaikus ir apribotų jų teisę į švietimą.
„Tai būtų vaiko teisių pažeidimas. Mokslas Lietuvoje yra privalomas, o skiepų kalendorius – rekomendacinio pobūdžio, jis nėra privalomas. Keista, kad tokiu būdu neprivalomą dalyką norima paversti privalomu. Tokia tvarka būtų diskriminuojanti ir netgi vaiką žeminanti“, – teigė vilnietė.
Jos sūnus jau lanko darželį. Į jį priimant tebuvo paprašyta standartinės sveikatos pažymos, kurioje nėra pažymėta, paskiepytas vaikas ar ne.
Jeigu būtų patvirtinta siūloma tvarka, I.Būdvytytė nežino, kas atsitiktų su jos sūnumi. „Bet jeigu jis dėl to negalėtų toliau lankyti darželio, kreiptumės į teismą. Diskriminuoti vaikų dėl sveikatos negalima, o skiepai susiję su sveikata“, – įsitikinusi moteris.
Ar Ieva nemano, kad nepaskiepytas vaikas gali kelti grėsmę kitiems vaikams? „O kaip jis gali kelti grėsmę paskiepytiems vaikams?“ – klausė ji.
I.Būdvytytė dar iki vaikui gimstant domėjosi skiepų nauda ir nepageidaujamu poveikiu. Kadangi, pasak jos, artimoje aplinkoje buvo bent trys pavyzdžiai, kaip nuo skiepų nukentėjo vaikas, šeima sūnaus nutarė iš viso neskiepyti.
„Viena vertus, komplikacijų rizika, kurią kelia skiepai, – didesnė, nei rizika susirgti tomis ligomis. Kita vertus, net ir susirgus šiais laikais yra galimybių įveikti tas ligas – jeigu tėvai atsakingai stebi savo vaikus ir ligų neužleidžia“, – mano I.Būdvytytė.
Vilnietė neneigia skiepų naudos, bet ji mano, jog jie buvo reikalingi tuomet, kai epidemijos išguldydavo milijonus: „Dabar epidemijų nebėra, kai kurių ligų iš viso nebėra. Manau, kad dabar reikia palikti laisvę spręsti patiems, o ne priversti skiepytis.“
Galvosūkis: kur dėti mažametį?
Vilniuje gyvenanti ir trijų mėnesių dukterį auginanti Vilma Tamošiūnaitė-Bulkienė atsisakė pirmųjų vakcinų, priklausančių kūdikiui pagal Nacionalinį skiepijimų kalendorių.
„Nesakau, kad neskiepysime dukters vėliau, dėl to dar nesame apsisprendę. Bet pirmųjų skiepų nenorėjome, nes manome, kad jie nereikalingi. Neradau duomenų, kad nepaskiepyti vaikai sirgtų daugiau už paskiepytus“, – kalbėjo vilnietė.
Jeigu šeima nutartų vaiką skiepyti kitomis rekomenduojamomis vakcinomis, pagal Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamą projektą jis vis tiek nebūtų priimtas į darželį.
„Tačiau nesiūloma jokia alternatyva. Teisės aktai neleidžia palikti vaikų be priežiūros, tad ką reikės daryti tėvams? Samdyti auklę?“ – klausė V.Tamošiūnaitė-Bulkienė.
Moteris mano, kad su sunkumais susidurs ir tėvai, laikinai gyvenantys užsienyje. „Kiek domėjausi, skiepijimų grafikas atskirose šalyse skiriasi. Šeimai grįžus į Lietuvą gali paaiškėti, kad jų vaiko skiepijimai neatitinka lietuviškos tvarkos, todėl jis negalės lankyti darželio. Tad tokia tvarka dar ir užkirstų laisvę judėti“, – svarstė Vilma. Nepaskiepyti vaikai – grėsmė kitiems
Vilniaus universiteto profesorius, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausiasis respublikos specialistas pediatras Vytautas Usonis įsitikinęs, kad valstybė, priimdama tokią normą, nueitų teisingu keliu.
„Vaikai valstybinėse ugdymo įstaigose turi būti saugūs – jiems visiems turi būti sudaryta saugi aplinka. Dėl to veikia Nacionalinė imunoprofilaktikos programa, tam skiriamos valstybės lėšos. Ir logiška, kad iš tėvų būtų prašoma pažymos apie vaiko skiepus – taip būtų sudaryta saugi epidemiologinė aplinka“, – teigė profesorius.
Ar nepaskiepytas vaikas gali kelti grėsmę paskiepytiems bendraamžiams? V.Usonio teigimu, yra vaikų, kurių dėl tam tikrų medicininių priežasčių negalima paskiepyti. Kita vertus, jokia vakcina nesuteikia šimtaprocentės garantijos, kad vaikas nesusirgs. Tad nepaskiepytas ir užsikrėtęs vaikas iš tiesų gali kelti grėsmę kitiems.
„Daugybė klinikinių tyrimų įrodė vakcinų efektyvumą, Lietuvoje naudojamos tiktai patvirtintos ir saugios vakcinos. O jeigu tėvai turi savo privačią nuomonę, tegu ją įgyvendina kitur“, – kalbėjo profesorius.
Pavyzdžiui, JAV, jo teigimu, jau seniai egzistuoja tvarka, pagal kurią nepaskiepyti vaikai negali būti priimti į bendraamžių kolektyvą.
„Jeigu jau kalbame apie draudiminę mediciną, tai kodėl tėvai, kurių vaikai susirgo užkrečiamąja liga, nors valstybė skyrė lėšų jų apsaugai, jų skiepams, po to kreipiasi į valstybines gydymo įstaigas, ir tie vaikai gydomi iš visų mokesčių mokėtojų kišenės?
Juk jeigu neapdraudžiate automobilio ir padarote avariją, nereikalaujate, kad draudimo bendrovė atlygintų žalą?“ – retoriškai klausė profesorius.
Ministras: "Žmonės vadovaujasi klaidingomis interpretacijomis"
Sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis, šiandien komentuodamas sprendimą įvesti naująją tvarką klausė: „Ar norite, kad vaikučiai mirtų? Mano antras klausimas: kaip sukrečia mirtis nuo meningoko, pneumokoko? Trečias klausimas - ką reiškia užkrečiamos ligos? Kas per epocha, kai visokie mitai griauna vaikučių gyvybes? Aš esu gydytojas, kardiochirurgas, ant mano rankų mirė ne vienas vaikutis. Aš apsaugosiu kiekvieno vaikučio gyvybę, kokiom klaidingom interpretacijom žmonės besivadovautų."
