Pasidomėjus, kokį šalutinį poveikį gali sukelti skiepai, nei E.Zizaitei nei jos vyrui aktoriui J.Damaševičiui neliko abejonių, kad skiepyti taip pat pavojinga.
Aktorė atidžiai studijavo informaciją apie skiepus ir jų šalutinį poveikį. Jai pasidarė neramu sužinojus, kad skiepijimas gali baigtis karščiavimu, cerebriniu paralyžiumi, šoku, autizmu, alergija ar kitokiais sveikatos sutrikdymais. Jei vienas adatos dūris gali nulemti vaiko gyvenimą, gal neverta rizikuoti?
„Kam luošinti ką tik gimusį vaiką? Jei tokios pasekmės bus kūdikiui, kuris maitinamas motinos pienu, o tokiu metu jo imunitetas vienas stipriausių, natūraliai kyla klausimas – kam to reikia, man būtų baisu, jei taip atsitiktų“, - prisipažino aktorė E.Zizaitė.
Tai papasakojusi aktorė Edita giliai atsiduso: „Na, dabar mus pradės atakuoti, kodėl neskiepijome savo dukterų, kad mes esame atsilikę“.
Kuo mažiau cheminių vaistų ir kuo daugiau jėgų iš gamtos. Toks požiūris pasiteisino. Vaistažolių arbata gydantis peršalusias dukteris vilnietė aktorė nebijo, kad gali būti apšaukta atsilikusia. Iš tikrųjų jos dukterys auga kuo puikiausiai. Kartais būna taip, kad darželyje, Salomėjos grupėje, beveik visi vaikai apserga, o ji lieka sveika, nors nėra gavusi skiepų.
Baimės didelės akys
Aktorei atrodo, kad ragindami tėvus skiepyti savo vaikus medikai daugiau kalba apie baimes ir nelaimes, o bauginimas remiasi emocijomis, o ne faktais. Jei kūdikis būna su mama, namų aplinkoje, kur jį supa „savos“ bakterijos, jam negresia jokie pavojai, nes jo aplinka yra saugi.
„Norėčiau, kad juodu ant balto būtų parašyti du skirsniai, kurie vadintųsi „Skiepai – už“, ir „Skiepai - prieš“, tik tada galėčiau susidaryti objektyvią nuomonę“, – tikino aktorė.
Tokia informacija padėtų suaugusiems ne tik susiorientuoti. Jeigu tėvai būtų atsakingai informuojami apie tai, kas gali nutikti paskiepytam vaikui, galbūt neliktų kaltinimų, kad jie nesirūpina savo atžalų sveikata.
Kartą moteris skaitė apie tai, kaip JAV viena manekenė netgi laimėjo bylą prieš farmacijos bendrovę, kurios skiepais ji buvo paskiepyta ir dėl to liko subjaurotas petys, tai buvo įvertinta kaip kūno sužalojimas.
E.Zizaitė mano, kad tėvai turėtų labiau domėtis skiepais, galbūt reikėtų netgi daryti tyrimus, kiek serga paskiepytų vaikų, ir kiek – ne, ir nepasitikėti vien farmacijos gamintojų skelbiama informacija, kuri dažnai būna vienpusė.
Nebijo kitų tėvų priekaištų
E.Zizaitė prisipažino, kad ji labiau domėjosi vakcinomis ne kaip apsauga nuo įvairių ligų, o jų šalutiniu poveikiu.
Moteris visas tris dukteris gimdė namuose, Šiam įvykiui būsiemieji tėvai ruošės iš anksto – metus lankėme paskaitas. O pribuvėja taip įkvėpė aktorę, kad jokių klausimų nekilo.
"Jeigu būčiau bijojusi, taip nebūčiau pasielgusi. Gimdyti namuose buvau tvirtai apsisprendusi ir rami", - tikino moteris.
Aktoriai E.Zizaitė ir J.Damaševičius pažįsta nemažai tėvų, kurie taip pat augina neskiepytus vaikus, ir visi sveiki. Vilnietė nebijo, kad gali susilaukti kitų tėvų priekaištų esą jos dukterys sveikos tik dėl to, kad bendrauja su paskiepytais vaikais.
Susirgs nesusirgs, o skiepai vaikams siūlomi nuo tokių „atgyvenusių“ ligų kaip tuberkuliozė, kuri siautėjo Lietuvoje karo metais ir pokaryje. Pneumokokinė infekcija, tymai, vėjaraupiai – taip pat retos ligos.
Pagaliau skiepų apsauga nėra šimtaprocentinė nuo įvairių ligų. Netgi pasiskiepijęs nuo gripo suaugęs žmogus negali būti tikras, kad nesusirgs sezoniniu gripu, nes dažnai šią ligą sukelia ne vienas, o kelių tipų virusas.
„Pasižiūrėkime netgi rotavirusas, kuris vaizduojamas kaip šiuolaikinis maras, mutoja, virusas taip pat gyvas organizmas, todėl skiepai gali nebeveikti, nes vaiko organizmas susiduria su pakitusiu užkratu“, - dėstė savo požiūrį aktorė.
Todėl E.Zizaitei apmaudu, kad vietoj tėvų dažnai atsakingus sprendimus priima valstybė – taip kaip tai būdavo sovietiniais laikais.
Duomenys apie vakcinų saugumą skelbiami viešai
Diskusijos apie skiepų efektyvumą ir saugumą - tai mokslininkų duona. Vaikų ligų vyriausiasis respublikos specialistas Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis priminė, kad vakcinų tyrimų duomenys yra publikuojami mokslo leidiniuose.
Daug oficialių duomenų apie vakcinomis valdomas ligas Lietuvoje taip pat pateikiama Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tinklalapyje.
"Lietuvoje naudojamos tiktai Europos Sąjungoje registruotos ir saugios vakcinos, tos pačios, kaip ir kitose ES šalyse. Nuolat analizuojami ir lyginami su kitų šalių duomenimis vakcinų nepageidaujami poveikiai.
Dažniausiai šie poveikiai yra nesunkūs, trumpalaikiai ir praeinantys be gydymo, todėl kai kurių tėvų keliamos abejonės dėl Lietuvoje skiepijamų vakcinų saugumo ir efektyvumo yra nepagrįstos“, – pripažino profesorius V.Usonis.
