Buvusi šokėja J.Norvaišienė - apie tris baltąsias mirtis

Šokių trenerės Jūratės Norvaišienės rytas  prasideda nuo grūdinimosi. Jei ne sveika gyvensena, Jūratė nebūtų tiek daug kartu su savo vyru Česlovu pasiekusi ant parketo. Tačiau garsi sportinių šokių trenerė, medicinos mokslų daktarė, Kauno miesto tarybos narė įspėja, kad cukrus, druska ir miltai yra kaip trys baltosios mirtys, pridariusios daug bėdų.

Sportinių šokių trenerė J.Norvaišienė kiekvieną rytą pradeda nuo šalto dušo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Sportinių šokių trenerė J.Norvaišienė kiekvieną rytą pradeda nuo šalto dušo.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Evelina Valiulytė, www.sveikuoliai.lt.

2014-02-24 17:36, atnaujinta 2018-02-15 23:43

Tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėja J.Norvaišienė yra  nelinkusi į kraštutinumus.

"Jau nuo 19 metų kasryt maudausi po šaltu dušu, todėl  kaip ruoniui maudytis tarp ledo lyčių nebūtų sunku.  Tik reikia į viską žiūrėti protingai", - pripažino ji

Kaunietė gydytoja  nepatartų nesigrūdinusiam žmogui iškart lįsti į eketę. Pradėti  grūdintis  reikėtų  dar šiltuoju metų laiku, kai organizmui nesukeliamas stresas. Iki spalio mėnesio  gydytoja įpratusi maudytis atviruose vandens telkiniuose, stiprindama savo atsparumą ligoms.

Žalingi įpročiai – ar tikrai tik įpročiai?

Prieš daugelį metų, kai gydytoja pradėjo savo klinikinę praktiką, reta moteris  Lietuvoje rūkydavo. Dabar  aplinkui tiek daug rūkančių žmonių, kad J.Norvaišienė ėmė svarstyti, kodėl gaminamos cigaretės. Jos kritikos strėlės sminga ir į merginas, rūkančias prie prekybos centrų durų, šios rūkalės savo noru kenkia savo būsimiems vaikams, nes tokiu būdu yra nuodijami  moters kiaušinėliai.

"Kokie gims tie vaikeliai, kokių ligų jie turės, baisu net pagalvoti. Juk tai yra nuodai. O kodėl gaminamas alkoholis? Daugiausiai pinigų mūsų biudžetas gauna iš alkoholio – ekonomikai jis naudingas, o žmonėms siaubingai žalingas. Vadinasi, pas mus pirmiausia galvojama apie verslą ir pinigus, o tik tada apie žmogų", - sielojosi garsi gydytoja.

Ji priminė, kad neseniai buvo nustatytas   vadinamasis „alkoholiko genas“. Tai - viena priežasčių, kodėl  girtuoklis tampa ligoniu, kuriam reikia padėti, o ne jį smerkti. 

Antsvoris – XXI amžiaus rykštė

Sveika gyvensena neįsiavizduojama be racionalios mitybos.Praturtintas mineralais ir vitaminais maistas suteikia ne tik sotumo jausmą, bet ir gerą savijautą. Maistas būtinas, kad  kūnas gautų energijos. Kita vertus, energijos perteklius gali virsti antsvoriu, jeigu organizmas pradeda ją kaupti. 

Kai nedirbantis fizinio darbo žmogus  per dieną 4-5 kartus  suvalgo tokį kiekį maisto, koks yra  vienos stiklinės tūris, jam negresia antsvoris. Todėl mityba turi būti saikinga. 

Gydytoja J.Norvaišienė patarė nesivaikyti populiarių dietų, ypač vengti tokio drastiško būdo lieknėti kaip badavimo.

Negavęs maisto, kūnas siunčia signalą smegenims. Tai - įspėjimas, kad būtina pradėti kaupti maisto atsargas.  Dėl šios priežasties po griežtos dietos ilgainiui svoris grįžta dvigubai.

Gamta taip sukūrė, kad moterys ir merginos turi turėti šiokį tokį riebalinį sluoksnį ant pilvo, klubų, nes riebalinis audinys turi įtakos  moteriško hormono estrogeno gamybą. Tuo tarpu pernelyg mažai sveriančių moterų organizmas nustoja pats  gaminti estrogeną, o tai tiesiogiai susiję su nevaisingumu.

Bulvių traškučiai ir koka kola

Civilizacija yra daug pasiekusi, kad žmonės  galėtų  sveikai gyventi, tačiau jiems nevisada tai pasiseka.

"Ar esate ragavę bulvių traškučių? Aš esu. Ir dar noriu“ – juokėsi J.Norvaišienė. 

Toks potraukis traškučiams nėra atsitiktinis.  Gydytoja mano, kad į traškučių, taip pat energetinių gėrimų sudėtį įeina narkotinė medžiaga, sukelianti priklausomybę. Tokia gamintojų valia.  Net koka kolos sudėtis iki šiol laikoma paslaptyje, nors naudojamas didžiulis kiekis cukraus.

„Ar esate girdėję terminą „baltoji mirtis“? Iš tikrųjų galima būtų įvardinti tris „baltąsias mirtis“ – tai druska, cukrus, ir balti kvietiniai miltai. Šių produktų reikėtų vartoti kuo mažiau", - priminė pašnekovė.

Tuo tarpu tamsių spalvų vaisiai ir daržovės, pavyzdžiui, baklažanai, juodosios pupelės, mėlynės, juodieji serbentai, turi teigiamą poveikį organizmui.

Valgiaraštį taip pat reikėtų praturtinti prieskoninėmis žolelėmis. Ciberžolė, raudonėlis, rozmarinas, bazilikas, vaistažolių arbatos – puikūs antioksidantai, kurie šalina toksinus ir padeda kovoti su vėžio ląstelėmis.

Imbieras, česnakas, krienai –  taip pat būtini kasdieniniai produktai šaltuoju metų laiku, nes jie didina imunitetą.

Smulkmeniškumas erzina

Sveikos nervų sistemos ir vidinės harmonijos šaltinis – teigiamas požiūris į kitus, taip pat geri santykiai su aplinka.

"Yra svarbu pagalvoti apie kitą žmogų pirmiau nei apie save. Jei žiūrėsime į kitus su meile, sulauksime grįžtamojo ryšio. Turime nesierzinti dėl smulkmenų, nestresuoti nereikalingose situacijose. Turime suvokti, kad esame atsakingi už savo gyvenimą ir nieku gyvu nekaltinkime  kitų, jei  kas nors nepasisekė", - dėstė J.Norvaišienė.

Dudeli krūviai  atneša daug žalos

Be judesio neįsivaizduojama gyvybė ir sveikata, tačiau J.Norvaišienė niekam nelinkėtų rinktis profesionalaus sportininko kelią, nes toks užsiėmimas tik žaloja organizmą.

Kūnas turi judėti, bet tik taip, kaip jis sukurtas. Jei tokio principo nesilaikoma, tenka aukoti sveikatą. Pavyzdžiui,  balerinos turi bėdų dėl nenatūraliai iškreiptų klubo sąnarių, šokėjai  kenčia dėl  stuburo ir kelio sąnarių.  Jeigu žmogus eina prieš gamtą, vėliau jis tik vargsta ir kankina kitus.

"Plaukimas kūnui yra kaip protui meditacija. Bet profesionalūs plaukikai kasdien vandenyje praleidžia po 6 ar 8 valandas, tuo metu pilkosios ląstelės  juk nedirba. Todėl  smegenims tai būna ne meditacija, o vegetacija“,- aiškino šokių teisėja.

Ji priminė apie tai, kad žiemos olimpinių žaidynių sporto šakoje skeletone  maksimalus greitis yra 147 kilometrų per valandą. Sportininkai čiuožia ant rogučių galvą į priekįį.

"Kartais jie atsitrenkia į sieną, apsiverčia. Kas iš tų sportininkų vėliau lieka?

Kaip aš juokauju, net ir profesionalūs šachmatininkai sulaukia neigiamų pasekmių – hemorojaus,  žmogaus kūnas sukurtas tobulai, tik reikia rasti laiko į jį įsiklausyti", - tikino J.Norvaišienė

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.