Ėjo tikrintis, ar nesusirgo glaukoma, o nustatė vėžį. Tai buvo didelis šokas, tik po atliktos operacijos vilnietė Danutė Makauskienė džiaugėsi, kad toks atsitiktinumas padėjo išvengti didelių bėdų - chirurginis gydymas buvo skirtas laiku, kol storosios žarnos piktybinis auglys dar neišsiplėtė.
Nuo jaunystės dirbanti virėja moteris nepuolė panikuoti, kai pradėjo kristi svoris, 59 metų vilnietė nenusiminė, pagalvojo, kad nėra blogai – nereikia laikytis dietos, sunkiai vargti sporto klube. Atsikratyti anstvorio seniai buvo jos svajonė.
„Iš pradžių džiaugiausi tuo, tirpsta riebalai. Bet kai nuėjau į pirtį ir pamačiau, kad ant rankų kabo vien oda, susimąsčiau, kad kažkas negerai“, - pasakojo D.Makauskienė.
Dingo apetitas, rytais užtekdavo puodelio kavos, o valgyti norėdavosi tik atėjus vakarui - net šie ženklai nepaskatino moters kreiptis į medikus. Kai pernai spalį išmatose atsirado kraujo, atrodė nieko baisaus.
Tik šiemet sausį D.Makauskienė pradėjo ieškoti pagalbos, bet ne dėl galimo piktybinio susirgimo, o dėl rytais patinusių vokų. Moteris manė, kad tai gali būti susiję su kokia nors akių liga. Atlikus visus tyrimus ir nustačius, kokia priežastis galėjo sukelti ankstesnį vidinį kraujavimą, pacientei teko gultis ant operacinės stalo.
Kasmet suserga daugiau nei 1,5 tūkstančio
D.Makauskienė – viena iš nedaugelio pacienčių, kurioms laiku pavyko nustatyti storosios žarnos vėžį. Ši liga yra klastinga, nes dažnai nebūna specifinių požymių.
„Noriu paraginti visus Lietuvos žmones, kad būtinai tikrintų savo sveikatą. Tai nieko nekainuoja, nes valstybė skiria pinigų prevencinei programai“, - pripažino pašnekovė.
Lietuvoje storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu kasmet suserga daugiau nei 1600 žmonių – maždaug vienas iš 2000 gyventojų. Per metus ši liga nusineša daugiau nei 900 gyvybių. Ši onkologinė liga užima trečią vietą pagal ekonominę naštą.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų generalinis direktorius Kęstutis Strupas teigė, kad šiuo metu šalyje yra visos galimybės kovoti su storosios žarnos vėžiu.
Pašalinti polipai atitolina vėžį
Pirminė profilaktika, ankstyvoji diagnostika ir šiuolaikiniai gydymo būdai – tai trys skydai nuo piktybinės žarnyno ligos.
Jei pakitusi žarnyno ląstelė tampa adenoma ar polipu, ilgainiui toks darinys suvėžėja, tai gali trukti 10-30 metų, nes ši liga vystosi lėtai.
Yra galimybė laiku nustatyti ikivėžinius pakitimus. Šiam tikslui skirta 2009 metais Lietuvoje startavusi storosios žarnos vėžio prevencinė programa, o šios programos koordinavimo grupės pirmininkas yra profesorius K.Strupas.
Nuo šių metų liepos storosios žarnos vėžio prevencinė programa apims visus šalies regionus, taip pat Marijampolę, Telšius ir Uteną.
Lietuvai tenka vytis kitas šalis
Yra svarbu kuo anksčiau aptikti ikivėžinius pakitimus, juos pašalinus nelieka pavojaus susirgti storosios žarnos vėžiu.
Ši liga sėkmingai gydoma. Nustačius pirmos stadijos vėžį, tikimybė, kad operuotas ligonis išgyvens daugiau nei 5 metus, siekia 90 proc.
Tuo tarpu diagnozavus ketvirtos stadijos vėžį, kai metastazės išplitusios, būna kur kas mažiau vilčių. Tikimybė, kad operuotas pacientas išgyvens daugiau nei 5 metus, sudaro 5-10 proc.
„Mes dar šiek tiek atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio, nes daugelyje Europos šalių storosios žarnos vėžio prevencinė programa buvo pradėta taikyti 10-15 metų anksčiau nei Lietuvoje“, – teigė profesorius K.Strupas.
Pasitikrino trečdalis, nors tyrimas veltui
Apie prevencinės programos naudą žmonės žino dar labai nedaug. Kartą per dvejus metus 50-75 metų amžiaus gyventojams šeimos gydytojas turi pasiūlyti atlikti nesudėtingą slaptojo kraujavimo testą, už kurį moka valstybė.
Jei šis testas teigiamas, dar nereiškia, kad žmogus serga storosios žarnos vėžiu, nors yra ir tokia tikimybė. Todėl turi būti atliekama kolonoskopija, o kai kuriais atvejais biopsija.
Iš visų 50-75 metų Lietuvos žmonių 2009-2011 metais slaptojo kraujavimo testą atliko vos trečdalis. O iš tų, kuriems nustatytas kraujas išmatose, tik 66 proc. pasiryžo atlikti kolonoskopiją.
„Tai rodo, kad žmonės bijo tyrimo, bijo išgirsti žinią apie vėžį. Tokia baimė nėra pagrįsta, bet ji egzistuoja ir labiausiai kenkia ligoniui“, - įspėjo pilvo chirurgas K.Strupas.
Metastazės neatima vilties
Storosios žarnos vėžys laikomas vienu sėkmingiausiai gydomu virškinamojo trakto naviku. Ankstyvose stadijose taikomi pacientą tausojantys invaziniai gydymo būdai, pavyzdžiui, endoskopinė operacija, kai nereikia daryti jokių pjūvių pilve. Vėlesnių stadijų navikai šalinami laparoskopu.
„Kuo modernesnis gydymo metodas, tuo greičiau sveiksta ligonis, nors vienkartiniai instrumentai nėra pigūs, vieno kaina 900-1000 litų“, - sakė K.Strupas.
Kai storosios žarnos vėžys būna išplitęs, paciento gydymo planą sudaro įvairių sričių medikai. Tai teikia vilčių.
Pavyzdžiui, anksčiau jausdavosi pasmerkti daugelis pacientų, kuriems susidarė metastazės kepenyse ar vėžys išplito į pilvaplėvę. Dabar jie nėra beviltiški, nes įmanoma taikyti naują metodą - hiperteminę intraperitoninę chemoterapiją.
Kovojant su metastazėmis kepenyse, pasaulyje jau daug kur taikoma donoro kepenų transplantacija. Šis metodas prieinamas ir Lietuvoje. Tai – dar vienas būdas padėti storosios žarnos vėžiu sergantiems žmonėms.
„Kai prieš 30 metų studijavau mediciną, negalėjau įsivaizduoti, kaip toli ji pažengs“, - prisipažino profesorius K.Strupas.
