Sveikatos apsaugos sistemos pertvarka vyksta jau 20 metų, bet reikšmingų proveržių lyg ir nematyti. Galbūt einama neteisingu keliu, o galbūt rezultatus pamatysime vėliau?
Medicinos žinovai įsitikinę, kad reforma vyksta nuolat ir net nėra galimybių stovėti vietoje – sveikatos mokslo laimėjimai, technologijos, galimybės keičiasi itin sparčiai. Kita vertus, drastiškų pokyčių negali būti, nes tai susiję su žmonių sveikata.
Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyva šalyje pradedami kurti medicinos klasteriai, kurie turėtų užtikrinti tinkamą pagalbą reikiamoje medicinos įstaigoje visiems gyventojams.
Kaip veiks ši sistema? Apie tai ir kitas būtinas naujoves sveikatos apsaugos sistemoje – pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriumi, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos vadovu profesoriumi Remigijumi Žaliūnu.
– Apie sveikatos apsaugos sistemą galima išgirsti įvairių nuomonių – tiek palankių, tiek kritiškų. Vis dėlto emigrantai, kuriems yra tekę susidurti su medicinos paslaugomis užsienio šalyse, Lietuvoje įžvelgia gausybę privalumų. Ar galima sakyti, jog pokyčiai šioje srityje vyksta teisinga kryptimi?
– Nėra abejonių – judame gera ir teisinga kryptimi. Dalis žmonių užsienyje ieško geriau apmokamo darbo, kai kurie vyksta studijuoti, tačiau dar negirdėjau, kad Lietuvos gyventojai masiškai važiuoti į užsienį gydytis. Nesvarbu, kokios žmogaus einamos pareigos, socialinis sluoksnis, jis gauna visą reikiamą pagalbą Lietuvoje.
Šalies medikai savo sugebėjimais neatsilieka nuo kolegų kitose šalyse – turi įrangos ir sugeba ja naudotis. Problemos slypi kitoje vietoje. Tai pasaulinio lygio medicinos centrų pasiekiamumas, mat tokie centrai veikia tik trijuose miestuose – Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Tik kai kuriose srityse tinkamą pagalbą galima gauti Panevėžyje ir Šiauliuose. Šiuose miestuose gyvenantys žmonės tampa privilegijuotieji.
Kaip kardiologas galiu pasakyti, jog ištikus ūmiai širdies ligai saugu gyventi tik Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Infarktas ar insultas – tokios ligos, kurias gydant sėkmę lemia laikas iki gydymo pradžios. Užsikimšusią kraujagyslę būtina kuo greičiau atverti, kad nemirtų raumuo ar smegenys ir pacientas nežūtų.
Tik didieji šalies medicinos centrai gali suteikti tinkamą pagalbą ištisą parą, taip pat poilsio ir švenčių dienomis.
Reikalinga tokia sistema, kai susirgęs žmogus, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, patektų ne į artimiausią gydymo įstaigą, o į tą ligoninę, kurioje jam gali būti suteikta kvalifikuota pagalba. Tvarka turi būti aiški ne tik medikams ar sveikatos specialistams, bet ir visiems gyventojams. Dabar susiduriame su situacijomis, kai net medicinos darbuotojai ne visada žino, kur reikia vežti pacientą.
Reikalinga ir šviečiamoji veikla, kad žmonėms būtų išaiškinta, ko mes siekiame, o tikslas labai paprastas: pacientui turime laiku suteikti kvalifikuotą ir saugią pagalbą.
Sergant lėtine liga – visai kita situacija. Žmogui atliekami įvairūs tyrimai, taikomi skirtingi gydymo metodai. Kaip ir visame pasaulyje, šiems pacientams tenka laukti eilėse ir tai yra normalu.
– Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad vienas būdų pasiekti šiuos tikslus – sukurti klasterius. Kaip veiks šis mechanizmas?
– Lietuva teritoriniu principu padalinama į tris dalis – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos klasterius. Visko padaryti vienu metu neįmanoma, todėl ministras V.P.Andriukaitis numatė prioritetus – tai ūminio miokardo infarkto, insulto, onkologijos, perinatologijos ir traumatologijos klasteriai. Pasirinktos sritys, kuriose yra didžiausias sergamumas ir daugiausia problemų. Štai nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta pusė žmonių.
Už Kauno krašto kardiologijos klasterį bus atsakingos Kauno klinikos. Mes sudarysime sutartis su kitų rajonų ligoninėmis, aptarsime kylančias problemas ir numatysime atvejus, kada pacientas turi būti vežamas į Kauną. Taip išvengsime nereikalingos konkurencijos dėl pacientų. Norėtume, kad vėliau toks kardiologijos centras atsirastų Šiauliuose. Į šio miesto ligoninę siųsime Kauno klinikų specialistus, kurie pritaikys Kaune išbandytą modelį. Tuomet atstumas iki reikiamo pagalbos centro smarkiai sumažėtų šiaurinės Lietuvos dalies gyventojams.
Vėliau sistema būtų papildyta moduliais, padedančiais žmogui nesusirgti. Tai apimtų profilaktines priemones – švietimą, sveikatos tikrinimą. Žmonės turėtų gerai žinoti, kaip teikti pirmąją pagalbą. Amerikiečiai kelis kartus sumažino mirčių skaičių, kai policininkus, gaisrininkus ir kitų sričių specialistus išmokė teikti pirmąją pagalbą.
Ligoniai turėtų savotiškai mokyti sveikus žmones, kaip atpažinti ligą ir kaip jos išvengti.
– Kauno klinikose jau seniai veikia perinatologijos klasterio prototipas. Kokia tokios veiklos patirtis?
– Šį Kauno klinikose sukurtą klasterio prototipą perinatologijos srityje drąsiai galima priskirti prie teigiamų pavyzdžių, kai pagal specialistų pasiūlytą ir sveikatos apsaugos ministro ministro įsakymu patvirtintą modelį pacientai patenka į asmens sveikatos priežiūros įstaigas pagal nustatytą kompetenciją, atsižvelgiant į geografines įstaigos priežiūros zonas.
Tokia programa pradėjo veikti 1992 metais, o pagrindiniai jos siekiai buvo kūdikių, taip pat nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumo mažinimas. Klasterio veiklos teritorija apima du trečdalius Lietuvos teritorijos. Programa numato trijų lygių pagalbą nėščiosioms ir gimdyvėms pagal regionus, naujagimių registracijos sukūrimą, naujagimių ir nėščiųjų transportavimo sistemos sukūrimą. Rezultatai tikrai džiuginantys – mirčių skaičius per tuos metus sumažėjo maždaug 2,5 karto.
– Praėjusių metų pabaigoje Kauno klinikose pradėjo veikti Kauno krašto onkologijos klasteris. Puikiai žinome, kad sunkiai sergantiems pacientams, ypač gyvenantiems atokiose šalies vietovėse, kildavo sunkumų patekti pas specialistą, jis nebuvo nuolat stebimas. Kas pasikeitė dabar?
– Pirmasis Lietuvoje Kauno krašto onkologijos klasteris buvo sukurtas 2013-ųjų lapkričio 5 dieną, kai 14 ligoninių pasirašė sutartį su Kauno klinikomis dėl onkologinės pagalbos konsultacinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Pagal šį susitarimą Kauno klinikų gydytojai specialistai (abdominalinės chirurgijos gydytojai, gydytojai onkologai chemoterapeutai, gydytojai onkologai radioterapeutai ir gydytojai dermatovenerologai) kartą per mėnesį vyko konsultuoti pacientų pagal suderintą grafiką. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais 21 išvykos metu buvo suteiktos 229 onkologinės pagalbos konsultacijos. Vėliau konsultacijų skaičius turėtų padvigubėti.
Esant reikalui konsultacijas teikiantys Kauno klinikų gydytojai specialistai pagal galimybes organizuoja tolesnį pacientų ištyrimą Kauno klinikose, todėl sutrumpėja laukimo pas gydytoją specialistą trukmė, taip pat trumpėja laikas iki paciento ištyrimo ir gydymo pradžios.
– Pasigirsta ir abejojančių balsų: specialisto konsultacijos galbūt yra naudingos, tačiau tirtis pacientas vis tiek turi vykti į didmiestį?
– Visas naujas sistemas iš pradžių reikia išbandyti, ir jos nėra tobulos. Išvadas galima daryti ir pokyčių imtis praėjus porai metų, kai viskas išbandoma praktiškai. Specialistas nevažiuos konsultuoti, jeigu nebus prasmės to daryti. Reikia tinkamai pasverti, kurioje vietoje gydytojas tuo metu bus reikalingesnis.
Kai kuriais atvejais galbūt tikslingiau pacientą nuvežti į reikiamą gydymo įstaigą. Atlikę būtinas procedūras, mes galėsime pacientą grąžinti į miesto ligoninę. Tokiu būdu taupysime lėšas, nes išlaidos universitetinėje gydymo įstaigoje gerokai didesnės negu miesto ligoninėje. Taip yra visame pasaulyje.
Kita vertus, vyresnio amžiaus žmonės dažnai serga ne viena liga. Tik tokiuose dideliuose centruose kaip Kauno klinikos visada yra įvairių sričių specialistų.
– Gydytojus rengiančios aukštojo mokslo įstaigos svarsto galimybę pailginti rezidentų studijas, o praktiką jie galėtų atlikti įvairiose rajonų sveikatos priežiūros įstaigose. Kodėl prireikė tokių pokyčių?
– Viliuosi, kad būtent taip ir įvyks. Įvairiose pasaulio šalyse medicinos studijos rengiamos tik universitetuose, o rezidentūros studijų programa vykdoma įvairiose akredituotose įstaigose. Atokioje vietovėje esančiame mieste atsidūręs žmogus pamato, kad ten taip pat yra pakankamai veiklos, atsiveria geros galimybės siekti karjeros, galima sėkmingai įsikurti, įsigyti būstą, kurti šeimą. Dalis jaunimo išvis nenori gyventi didmiestyje. Tokiuose miestuose įsikūrę medikai netrukus perduotų žinias bei patirtį kolegoms, ir sistema veiktų tobulai. Šių tikslų galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu tam tikroms rezidentūroms bus pailginta studijų trukmė, mat Lietuvoje jos yra pačios trumpiausios Europoje.
Dabar galime parengti tinkamo lygio specialistą, kuris gali pritaikyti gautas žinias ir įgūdžius, tačiau išvykęs į nedidelio miesto ligoninę, jis nebūtų visiškai pasiruošęs dirbti savarankiškai. Papildomas studijų laikas atvertų galimybes jauniems specialistams patikrinti savo sugebėjimus įvairiose vietose.
Netrukus LSMU ir Vilniaus universiteto senatai paskelbs bendrą pranešimą, kuriame prašysime kai kurių rezidentūrų trukmę pailginti vienais metais. Jeigu siekiame įvykdyti pagrindinius pokyčius sveikatos apsaugos sistemoje, be tokių pokyčių neišsiversime, o dabar jau studijuojantiems medikams naujovės nebūtų taikomos.
Žinoma, reikia nemažai papildomų lėšų, tačiau reikia neužmiršti, kad visa sveikatos apsauga kainuoja labai brangiai. Europos šalyse pastebima, kad medicinos studijos išvis praranda patrauklumą, nes tai labai sunki profesija, ir jauni žmonės renkasi kitas veiklos kryptis. Viliuosi, kad sveikatos apsaugos ministrui V.P.Andriukaičiui bei švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui pavyks įtikinti finansų ministrą Rimantą Šadžių, kad tokios naujovės reikalingos Lietuvai.
