Centimetrai ir kilogramai – tai yra vieni svarbiausių matų grožio pasaulyje.
J.Čėsnaitė jame ne naujokė, todėl žino, kaip svarbu atitikti modeliams keliamus reikalavimus ir kokia kartais būna to kaina, rašoma žurnalo „Gyvenimo būdas" specialiajame projekte „Grožis ir sveikata".
J.Čėsnaitė išgarsėjo dirbdama per mados namų „Versace“, „Armani“, „Dsquared“, „Missoni“, „Etro“ kolekcijų pristatymus Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.
Prieš pusantrų metų Justina išvyko padirbėti modeliu į Kiniją. Po dviejų mėnesių dėl pervargimo atsidūrė ligoninėje.
Pavargusi nuo grožio pasaulio, nuolatinių kelionių ir gyvenimo, telpančio tik lagamine, manekenė nusprendė padaryti pertrauką.
Dvejus metus J.Čėsnaitė ramiai gyveno Lietuvoje – baigė psichologijos studijas, dirbo, tačiau po kurio laiko ją pradėjo kankinti kelionių alkis. Justina suprato, kad jeigu dar nori sugrįžti į grožio pasaulį, turi tai padaryti nedelsdama.
„Man jau ne šešiolika, todėl puikiai suprantu, kad praleidus šią galimybę kitos gali ir nebepasitaikyti. Bėda buvo tik ta, kad gyvendama ramų gyvenimą ir valgydama cepelinus užsiauginau riebaliukų.
Esu išbandžiusi daugybę dietų, žinau, kaip jos veikia, todėl šį kartą nusprendžiau imtis kitų priemonių. Nuėjau į sportą klubą, susipažinau su pirmu pasitaikiusiu treneriu ir paprašiau jo pagalbos“, – pasakojo Justina.
Koks tavo tikslas? Toks buvo pirmas klausimas, kurį jai pateikė sporto ir sveikatingumo klubo „Impuls“ treneris Tadas Pocius.
Mergina nė nemirktelėjusi išrėžė, kad nori atsikratyti penkiolikos kilogramų.
„Pasakiau, kad esu pasiryžusi treniruotis tiek, kiek reikės, bet per du mėnesius turiu pasiekti savo tikslą. Treneris įspėjo, kad bus nelengva, bet aš buvau tam pasiruošusi.
Per pirmąjį mėnesį atsikračiau septynių kilogramų. Tai buvo lėčiausiai ir sunkiausiai numesti kilogramai mano gyvenime“, – prisipažino J.Čėsnaitė.
Pradėjusi sportuoti ir maitintis pagal trenerio rekomendacijas Justina pastebėjo, kad, priešingai nei laikantis dietų, ji tapo ne tik fiziškai stipresnė, bet ir energingesnė.
„Būdavo, kad lipdama į ketvirtą aukštą turėdavau sustoti pusiaukelėje ir atsikvėpti. Dirbau naktinį darbą, gyvendavau ir valgydavau, naktimis, todėl sutriko virškinimas.
Pajutau, kaip pradėjau pūstis. Mano ūgis – 180 centimetrų, svėriau 71 kilogramą. Atrodytų, tai nėra daug, bet aš žinau ir jaučiu, koks svoris man yra idealus“, – sakė manekenė.
Treneris jai sudarė ne tik individualų treniruočių, bet ir mitybos planą. Laikydamasi jo J.Čėsnaitė radikaliai pakeitė savo mitybos įpročius.
„Turėjau valgyti kas dvi su puse valandos, o tarp valgių neužkandžiauti. Vakarieniaudavau apie 19 val. Nors treneris nepritarė, atsisakiau mėsos. Nelabai ją ir mėgau.
Be to, laikantis mitybos režimo reikėjo iš mėsos rinktis virtą jautieną, ir tai tik kartą per savaitę, o ją paruošti labai ilgai užtrukdavo.
Laiko ne visada užtekdavo, todėl mėsa savaime dingo iš mano raciono“, – pasakojo J.Čėsnaitė.
Atsisakiusi mėsos ji pradėjo daugiau valgyti vaisių, daržovių, kruopų, apskritai daug įvairesnį ir net skanesnį maistą. Baltymų atsargas papildydavo pupelėmis, riešutais.
„Iki tol buvau alaus ir dešrelių mėgėja. Dabar, kai mėsa dingo iš mano valgiaraščio, virtuvėje dažniau eksperimentuoju, tenka pasukti galvą, kokias kruopas išsivirti, daržoves pasikepti ar žuvį patroškinti. Draugai net pradėjo dovanoti receptų knygas, ką skanaus būtų galima pasigaminti“, – šypsojosi manekenė.
Justina į sporto salę sąžiningai vaikščiojo šešias dienas per savaitę ir praleisdavo ten apie porą valandų. Ji 14 metų lankė šokius, tačiau niekada nesportavo. Mergina neslepia, kad pradžia buvo labai sunki.
„Nuolat kartodavau, kad į sporto salę tikrai niekada neisiu, nes nekenčiu sporto. Ir dabar kartais pajuokauju, kad nekenčiu sporto prieš treniruotę, per treniruotę, tačiau po visko dievinu jį.
Pajutau, kaip svoris krinta, o aš ne silpnėju, bet kasdien vis tvirtėju.
Turiu daugiau jėgų ir nuotaika geresnė“, – sporto privalumus vardijo manekenė.
J.Čėsnaitė turi su kuo palyginti savo pokyčius. Prieš ketverius metus ji buvo atsikračiusi net dvidešimties kilogramų. Tuomet iš 74 kilogramų liko vos 54, tačiau tokios savijautos mergina niekam nelinkėtų.
„Svoris krito savaime dėl labai didelio streso. Nieko specialiai nedariau, o atrodė, kad kasdien nukrinta po vieną kilogramą. Buvau patenkinta, kaip atrodau, bet fiziškai buvau neįgali.
Atsimenu, jeigu reikėdavo paskubėti ar ilgiau lipti laiptais, kūną pradėdavo purtyti drebulys.
Net su draugais vengdavau susitikti, nes nemėgstu skųstis. Bijodavau jų klausimo, kaip sekasi“, – prisimena Justina.
Nereikia ir sakyti, kad greitai ištirpę kilogramai lygiai taip pat greitai ir sugrįžo. Pradėjusi sportuoti manekenė pastebėjo, kad svoris krinta kur kas lėčiau, tačiau net ir padarius pertraukėlę kilogramai taip greitai negrįžta.
„Sportuojant svoris krinta lėčiau, nes auga raumenukai. Turi įdėti daugiau darbo, bet ir jautiesi geriau. Esu mačiusi daug lieknų manekenių, bet kai nusirengia, atrodo, kad visas kūnas dreba. Nors oda ir prie kaulo, ji netvirta. Man tai nėra gražu“, – neslėpė J.Čėsnaitė.
Per du mėnesius manekenei su trenerio pagalba pavyko atsikratyti 10 kilogramų. Dabar ji sportuoja savarankiškai ir jau planuoja kelionę į užsienį. Savo tikslą J.Čėsnaitė pasiekė – ji vėl kurį laiką dirbs modeliu. Tačiau nuo šiol savo dienotvarkėje ji paliks laiko ir sportui.
„Anksčiau man nepatikdavo komplimentai, o dabar, kai draugai pagiria, kad gerai atrodau, labai džiaugiuosi. Žinau, kiek dirbau, kad pasiekčiau tikslą. Dabar nebebijau, kad paklaus, kaip sekasi, nes sekasi puikiai. Manau, kad iš tiesų sportuojant gaminasi laimės hormonai“, – šypsojosi Justina.
Naujuoju gyvenimo būdu ji užkrėtė ir savo sužadėtinį, grupės „Freaks on Floor“ vokalistą Justiną Jarutį.
Ji tikino, kad sportas pakeitė net jų santykius: „Pastebėjau, kad pradėję sportuoti mes geriau sutariame. Anksčiau dažnai būdavome pavargę, irzlūs, o dabar turime daugiau energijos, bendrų pokalbio temų. Net jei ir pavargstame sportuodami, tas nuovargis, kaip aš sakau, būna teisingas. Gera, kai kiekvieną dieną sau ką nors įrodai ir gali savimi didžiuotis.“
Žmonėms, kurie galvoja apie pokyčius, bet vis dar nesiryžta, ji patarė pirmiausia išsikelti sau tikslą. Kai jį turi, lengviau nesustoti, kai būna sunku. Sunkios akimirkos yra neišvengiamos, nes keistis nėra lengva.
„Per treniruotę esu apsiverkusi. Ir vien todėl, kad nepavyko pratimo atlikti tiek kartų, kiek liepė treneris, smegenys ir kūnas tam priešinosi. Bet tada man labai įsiminė trenerio žodžiai, kad kiekvienas pralaimėjimas yra pergalė.
Kai pralaimi sau, įgyji žinių, ką reikėtų daryti kitą kartą, kad to neįvyktų. Su kiekvienu pralaimėjimu tampi vis stipresnis, o tai yra didelė pergalė“, – įsitikinusi J.Čėsnaitė.
Manekenei ne kartą yra tekę kovoti su kilogramais. Ji pastebėjo, kad net šiek tiek atleidus vadeles kilogramai greitai negrįžta. Neapsileisti jai dabar padeda jau susiformavęs įprotis sportuoti.
„Juokiuosi, kad sporto salėje jaučiuosi kaip saldainių parduotuvėje. Jeigu savęs nestabdyčiau, lengvai perlenkčiau lazdą. Man iš tiesų gera, kai jaučiu, kaip kūnas tvirtėja. Neseniai pirmą kartą nusipirkau aptemptą suknelę. Tokia sau graži atrodžiau, kaip niekada! Net nosis keliais centimetrais į viršų užsirietė“, – juokavo Justina.
Didesnių problemų dėl antsvorio turintys žmonės gali pagalvoti, kad menkas laimėjimas ir taip lieknai merginai atsikratyti dešimties kilogramų. Tačiau Justina įsitikinusi, kad kiekvienas žmogus žino savo ribą, kada jis jaučiasi aktyvus, laimingas ir pasitikintis savimi. Tą ribą manekenė buvo šiek tiek peržengusi.
„Tikra tiesa, kai sako, kad jeigu gyvenime nori ką nors keisti, viskas ima griūti kaip kortų namelis, kai vieną jų ištrauki. Aš pradėjau sportuoti ir pastebėjau, kaip mano gyvenimas ėmė keistis į gerąją pusę. Kai matai tokius pokyčius, nebesinori sustoti“, – sakė manekenė.
Justina nesibaimina, kad šiek tiek išryškėję raumenukai gali atbaidyti užsakovus.
„Jeigu raumenys augtų ir ryškėtų taip lengvai, kaip daugelis mano, būtų paprasta gyventi.
Iš tiesų sportas nedaro stebuklų, viskas ateina pamažu. Tvirtas, sveikas ir nesuglebęs kūnas puošia kiekvieną žmogų, ne tik modelius, kurie dirba grožio industrijoje“, – pažymėjo manekenė.
J.Čėsnaitė nepamiršta trenerio pamokymo, kad viską reikia daryti su saiku – ir sportuoti, ir valgyti, ir pramogauti.
„Neatsisakau kartkartėmis ir torto, ir treniruotę vieną kitą praleidžiu. Svarbiausia žinoti savo ribas. Patyrusi, ką reiškia gyventi kokybiškesnį gyvenimą, nebeleisiu sau apsileisti“, – pasižadėjo ji.
Motyvacija ir nusiteikimas – pusė kelio į sėkmę
Tadas Pocius
Sporto ir sveikatingumo klubo „Impuls“ treneris
„Gerokai lengviau dirbti su žmonėmis, kurie turi aiškų tikslą ir viziją, ką jie nori pasiekti. Todėl visi, kurie nori pokyčių, pirmiausia turėtų sau atsakyti į tris klausimus: ką noriu daryti, kaip noriu daryti ir kodėl man to reikia?
Motyvacija ir nusiteikimas yra pusiaukelė į sėkmę. Kitą pusę reikia nueiti imantis konkrečių veiksmų. Bet žmonės ne visada žino, ką ir kaip reikia daryti. Dažnai nutinka taip, kad pradeda sportuoti, laikytis dietų, bet trokštamų rezultatų nesulaukia. Pagrindinė pradedančiųjų klaida – noras kuo greičiau ir per kuo trumpesnį laiką pasiekti rezultatų. Ateina žmonės turėdami antsvorio, pradeda bėgioti visu pajėgumu, vos po kelių minučių pulsas pakyla tiek, kad darosi bloga. Arba daro pratimus, kurie ne tik nepadeda, bet dar ir žaloja.
Jeigu žmogus sako, kad jam nepatinka sportas, tai reiškia, kad jis nemoka sportuoti. Yra daugybė būdų, kaip galima palaikyti fizinį aktyvumą, daugybė pratimų ir sporto šakų, kurios tinka žmogui pagal jo individualias savybes. Vis dar yra žmonių, kurie skeptiškai žiūri į trenerio pagalbą. Mano, kad niekas geriau už juos nežino, kas jiems tinkamiausia, o internetas yra visagalis. Taip, jame daug informacijos, bet kaip žinoti, kas yra išbandyta, patikrinta ir veiksminga?
Nemaža dalis žmonių turi išankstinių nuostatų ir, kaip mes juokaujame, troleibuso moterėlių kalbų lygio žinių, kurios ne tik nepadeda, bet ir trukdo siekti užsibrėžtų tikslų. Asmeniniams treneriams dažnai tenka ne tik pagalbininko, mokytojo, bet ir psichologo vaidmuo. Keisti nusistovėjusį gyvenimo būdą sunku, todėl dažnai žmonėms reikia tvirto palaikymo, o kartais ir griežtesnio žodžio, kontrolės.
Būna, žmonės palūžta, pavargsta, praranda motyvaciją. Tada kalbiesi, paaiškini, kad tai yra normalu. Kartais net stengiesi užbėgti už akių, pasakai, kad štai po dienos kitos labai norėsis saldumynų. Žmogus tik numoja ranka, sako, kad tikrai taip nebus, nes jų paprasčiausiai nemėgsta. O, žiūrėk, po poros dienų jau skundžiasi, kad pajuto didelę trauką saldžiam maistui. Viską atperka džiaugsmas, kai pasiekiama rezultatų. Tuo metu svarbiausia staiga neatleisti vadelių ir neatsipalaiduoti. Praėjus pirmajai euforijai dažniausiai galiu būti ramus – savo buvusius klientus beveik kasdien sutinku sporto salėje. Reguliariai sportuojantys žmonės yra ne tik labiau savimi pasitikintys, bet ir laimingesni.
Manęs dažnai klausia, nuo ko pradėti? Pirmiausia ateiti į sporto salę. Kada? Tai reikėjo padaryti jau vakar!“
