„Jei vasarą būnu su sijonu, dažnai sulaukiu klausimo: „Kas tave taip sumušė, kad ant blauzdų mėlynės?“ Pasiūlau pažiūrėti atidžiau. Tai – ne mėlynės, o išsiplėtusios venos“, – sakė moteris.
Jolantą kamuoja lėtinis kojų veninės kraujotakos nepakankamumas, kitaip vadinamas venų varikoze. Ši liga pasireiškia poodinių kojų venų išsiplėtimu. Tai lemia venų vožtuvų veiklos sutrikimas, dėl kurio veninis kraujas teka ne ta kryptimi – leidžiasi žemyn, užuot grįžęs į širdį.
Išsiplėtusios kojų venos – gana dažnas reiškinys. Manoma, kad kojų kraujotakos sutrikimai kamuoja kas antrą moterį ir kas ketvirtą vyrą.
Kenkia netgi aukštakulniai
Lėtinį kojų veninės kraujotakos nepakankamumą lemia įvairios priežastys, taip pat ir genetinės. Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ kraujagyslių chirurgas dr. Vaidotas Zabulis pasakojo, kad apie 70-80 proc. žmonių iš tėvų, kiek rečiau – iš senelių paveldi silpnesnį jungiamąjį audinį, sukeliantį varikozę.
Liga gali atsirasti ir dėl tam tikro gyvenimo būdo. Varikoze dažniau serga dirbantys sėdimą ar stovimą darbą, ypač karštyje, mažiau judrūs, taip pat antsvorio turintys žmonės. Moterims kojų venų ligos gali prasidėti ir dėl pomėgio dėvėti aptemptus, judesius varžančius drabužius, avėti aukštakulnius.
Pastebėta, kad venų varikozė dažniau pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms.
Operuoti geriau iki nėštumo
Moterims neretai liga paūmėja per nėštumą, kuomet mažajame dubenyje gimda užima daugiau vietos ir spaudžia vadinamąją klubinę veną. Todėl gali atsirasti veninio kraujo sąstovis kojose.
Jolantai taip pat išsiplėtusios venos išryškėjo besilaukiant vaikelio. Iki tol moteris tik kartkartėmis judavusi maudimą, sunkumą kojose, bet į tai nekreipdavusi dėmesio.
„Planuojančioms nėštumą, rekomenduočiau atlikti echoskopinį tyrimą ir įvertinti paviršinę bei giliąją veninę sistemą. Jeigu paaiškės, kad yra ryškus veninis nepakankamumas ir paviršinių venų išsiplėtimas, reikėtų dar iki planuojamo nėštumo atlikti operaciją. Nes kartais nėštumo metu varikozė komplikuojasi krešulių susidarymu, o besilaukiančių moterų operuoti negalima. Lieka tik leisti skystinamuosius vaistus“, – įspėjo gydytojas V.Zabulis.
Tarsi pripiltos švino
Išsiplėtusios venos – ne vien estetinė problema, kai dėl didėjančių veninės kraujotakos sutrikimų atsiranda patamsėjimų apatinėse blauzdų dalyse. Venų varikozė pasireiškia ir nemaloniais pojūčiais: kojų nuovargiu, sunkumu, „skruzdėlyčių bėgiojimo“ pojūčiu kojose, patinimu, vis dažnesniu blauzdų mėšlungiu. Su šiais nemaloniais pojūčiais neretai susiduria ir Jolanta.
„Ilgiau pavaikščiojus, pasėdėjus nuleidus ar po savimi parietus kojas, taip pat vasarą, per karščius, kojose atsiranda sunkumas, tarsi kas švino būtų pripylęs. Kad palengvėtų, išgeriu vaistų, vasarą – pabraidau vėsesniame vandenyje“, – pasakojo pašnekovė.
Gresia stiprus kraujavimas
Kartais negydoma varikozė komplikuojasi. Tuomet kojų blauzdose atsiveria „gyvos“ žaizdos, taip vadinamos trofinės opos. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad net iki 6 proc. venų varikozės atvejų gali komplikuotis į trofinių žaizdų atsivėrimą.
„Geriau nelaukti, kol atsivers trofinės žaizdos, nes dėl jų atsiranda ir pigmentas odoje, kurio vėliau neįmanoma panaikinti, kvapas, skausmas. Žmogus jaučia didžiulį diskomfortą, tampa nedarbingu. Rekomenduočiau į gydytojus kreiptis kuo anksčiau, kol neatsivėrė žaizdos ir neprasidėjo įvairios komplikacijos, nesusiformavo krešuliai – tromboflebitai“, – siūlė V.Zabulis.
Sergantiems venų varikoze pavojingas bet koks blauzdos sužeidimas. Jolanta prisiminė, kaip jos močiutė netyčia vos vos prasikirto blauzdą ir dėl to prasidėjo labai stiprus kraujavimas.
Gydytojas V.Zabulis patvirtino, jeigu sergantys venų varikoze patiria traumą, jiems gali prasidėti itin stiprus kraujavimas iš pažeistos išsiplėtusios paviršinės venos.
„Kadangi veninis kraujas leidžiasi žemyn, o ne grįžta atgal į širdį, apatinėje kojos dalyje padidėja veninis slėgis. Jeigu matomi dideli veniniai mazgai, bet koks venos užkliudymas gali ją pradurti, pramušti ir tai sukelti labai didelę traumą, pavojingą ir paprastus žmones labai gąsdinantį kraujavimą, jau nekalbant apie žaizdų atsivėrimą ir krešulių susidarymą“, – pasakojo daktaras.
Gydo netgi klijais
Lėtinį kojų veninės kraujotakos nepakankamumą galima gydyti keletu būdų, priklausomai nuo ligos sudėtingumo.
Jeigu nėra didelės kosmetinės problemos ir žmogus tiesiog nori sumažinti diskomfortą – kojų tinimą, ar veninių mazgų atsiradimo, krešulių susiformavimo bei žaizdų atsivėrimo riziką, jam gali būti skirta vadinamoji kompresinė terapija. Tuomet gydytojas žmogui parenka specialias elastines kojines, padedančias pagerinti veninės kraujotakos apytaką.
Venų varikozė gali būti gydoma ir specialiais vaistais, taip vadinamais, venotonikais, pagerinančiais kraujo ištekėjimą iš kojos.
Dar vienas gydymas – skleroterapija, kai į veną suleidžiamas tam tikras vaistas ir ji, kontroliuojant echoskopu, uždaroma iš vidaus.
„Panašus į skleroterapiją yra ir gydymas klijais, kuomet į veną švirkštu suleidžiami taip vadinami klijai ir ji iš vidaus užakinama. Tačiau kol kas tai – naujovė. Šio gydymo rezultatai nėra pakankamai ištirti, todėl toks gydymo būdas nepakankamai patikimas“, – paaiškino gydytojas.
Lazerinė prieš tradicinę operaciją
Kai kiti gydymo metodai nėra pakankamai efektyvūs, venų varikozę siūloma gydyti chirurginiu metodu. Šis gydymo metodas pats veiksmingiausias, kai veninio nepakankamumo priežastis – poodinių venų kamienų vožtuvų nepakankamumas.
Operacijos gali būti atliekamos tradiciniu chirurginiu būdu, kai padarius pjūvį paviršinė varikozės pažeista vena tam tikroje vietoje užrišama ir jos kamienas ištraukiamas specialiu zondu. Taip pat operuoti venas galima moderniau – lazeriu. Tokios operacijos metu nereikia daryti didelių pjūvių, užtenka tik įdurti. Per įdūrimo tašką lazerio spindulys „išgarina“ venoje esantį vandenį, vena tarsi sulimpa ir išnyksta.
Daktaras V.Zabulis mano, kad lazerinė chirurgija daugeliu atvejų yra pranašesnė už tradicinę dėl keleto priežasčių.
Visų pirma operuojant venas lazeriu nereikia gilaus nuskausminimo. Dažniausiai taikoma tik vietinė nejautra, kai vaistai suleidžiami tik į koją, liaudiškai kalbant, operuojama vieta yra ˝užšaldoma˝.
Po tokios operacijos žmogus iškart gali būti išleidžiamas į namus arba lieka stacionare tik vieną naktį. Šios operacijos yra mažiau traumatiškos, palyginti su tradiciniu chirurginiu būdu, taigi pacientas greičiau vėl tampa darbingu.
Dar vienas pranašumas – lazeriu išoperuota koja atrodo gražiau. Po tokios operacijos lieka ne tokie ryškūs intervencijos pėdsakai.
Operaciją geriau daryti ne vasarą
Jeigu gydant kojų venų ligas prireiktų operacijos, gydytojas V.Zabulis patarė planuoti ją tuomet, kai yra vėsu: rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį, tik ne vasarą.
„Bet kokia planinė chirurgija rekomenduojama tada, kai yra vėsiau. Visų pirma todėl, kad mūsų vasara yra labai trumpa, tad nesinori jos gadinti. Juk po operacijos vis tiek bus įvairių mėlynių, sukietėjimų, koja nelabai gražiai atrodys netgi keletą mėnesių. Be to, kuo yra karščiau, tuo didesnis kyla infekcinių komplikacijų pavojus, nes tada žmogus prakaituoja, iš išorės gali patekti įvairių svetimkūnių ir tai sukelti liūdnesnes pasekmes“, – paaiškino medikas.
Svarbu judėti
Labai dažnai žmonės klausia, ar po operacijos problema neatsinaujins. V.Zabulis įspėjo, operacija negarantuoja, kad venų varikozė daugiau niekada nepasireikš, bet ne todėl, kad blogai būtų atlikta. Tiesiog kojoje yra be galo daug venų ir operuojamos ne visos jos iškart, o tik ta vieta, kur randama išsiplėtimo priežastis. Tačiau išoperavus vieną nesveiką veną po kurio laiko liga gali prasidėti ir kitoje, kuri anksčiau buvo sveika.
Sumažinti kojų venų ligų tikimybę gali padėti profilaktika. Rekomenduojama kuo daugiau vaikščioti, bėgioti, važinėtis dviračiu. Dirbant sėdimą ar stovimą darbą kartkartėmis pajudinti – sulenkti ir ištiesti – pėdas, kad susitraukinėtų blauzdos raumuo ir taip palengvėtų veninio kraujo ištekėjimas iš kojų.
