Kovoti arba bėgti
Kovo 5-11 dienomis atlikta gyventojų apklausa parodė, kad streso simptomus pastaraisiais metais jautė devyni iš dešimties gyventojų. Daugiausiai jie skundėsi suprastėjusia nuotaika, jos svyravimais, padidėjusiu nervingumu, irzlumu, nusilpusiu imunitetu.
Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, Santariškių klinikų Neurologijos centro direktoriaus profesoriaus Valmanto Budrio teigimu, stresas kyla, kai žmogus susiduria su situacija, kurią sunku kontroliuoti, su kuria reikia susitaikyti, kurią žmogus suvokia kaip grėsmingą, sunkų savo jėgų išbandymą. Bet jei vieni žmonės patiria gerą, skatinantį geriau dirbti, kiti – keliantį nervinę įtampą ar grėsmę sveikatai.
„Stresas – tai organizmo reakcija į aplinkos poveikį. Nesvarbu, kas jį sukelia – barnis, gripas ar kojos lūžis – reakcija bus ta pati – stresas paruošia organizmą vienai iš dviejų gelbėjimosi strategijų – kovoti arba bėgti, – aiškino Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas doc. Eugenijus Laurinaitis. – Bet mūsų socialinė ir kultūrinė aplinka neleidžia nei kovoti, nei bėgti – juk neskelsi antausio tave pažeminusiam viršininkui, nepabėgsi nuo žmonos, jeigu ji prisvilino koldūnus. Tad stresas „užkonservuojamas“. Tačiau jis nepraeina – kaupiasi, kol galiausiai pasireiškia visiškai kitokia forma – ligomis.“
Lietuvoje dažniausias kovos su stresu būdas, kaip aprodė apklausa, – emocijų išliejimas ant artimųjų. 47 proc. apklaustųjų nurodė, kad šį būdą renkasi artimiausias jiems žmogus. 12 procentų vartoja alkoholį, o 3 procentai imasi fizinio smurto.
E.Laurinaičio teigimu, šiuolaikinis žmogus turi vis mažiau priemonių stresui numalšinti – pavyzdžiui, dar praėjusio amžiaus pradžioje vienas geriausių būdų stresui išlieti moterims buvo skalbimas. Supyko – paėmė skalbinius, nuėjo prie šulinio, ir išvelėjo blogas emocijas. Šiuolaikinėje kultūroje tokių galimybių mažiau.
„Todėl stresą patiriantys tėvai erzelį išlieja namuose, ant savo vaikų – šie kenčia ir yra baudžiami ne už savo veiksmus, o už tai, kad tėvai nemoka susidoroti su savo stresu. Suaugę vaikai elgsis taip pat – baus savo vaikus. Taip ir kartos į kartą perduodama ši tradicija“, - aiškino E.Laurinaitis.
Ilgalaikio poveikio pasekmė - depresija
Nors daugiau streso patiria didmiesčių gyventojai, provincijoje ryški kita bėda – ten gyventojai dažniau griebiasi alkoholio. Tuo tarpu miestų gyventojai dažniau kovoja su stresu skirdami daugiau dėmesio pomėgiams, sportui, meditacijai.
„Stresas nepraeina be pasekmių. Alkoholis jo nenuslopina, o paslepia giliau. Jei stresas neišliejamas ilgai, galiausiai jis pasireiškia tokia forma, kokios niekas nesitikėjo – psichosomatine liga, kai žmogus skundžiasi įvairiais pojūčiais, tačiau gydytojai organizme neranda jokių pokyčių. Dėl streso keičiasi funkcija, o ne organas, o funkcijas reguliuoja smegenys“, - apie sudėtingus mechanizmus aiškino E.Laurinaitis.
Kita ryški ilgalaikio streso pasekmė – depresijos. Jų per 10 metų padvigubėjo. Tačiau į oficialią statistiką patenka tiktai diagnozuoti depresijos atvejai – tiek E.Laurinaitis, tiek V.Budrys įsitikinę, kad daugybė žmonių nesikreipia į gydytojus. Europos Sajungoje atlikti tyrimai rodo, kad depresija kamuoja 25-30 procentų gyventojų. „Tai rodo, koks milžiniškas kiekis žmonių nemoka tvarkytis su stresu“, - sakė E.Laurinaitis.
Perfekcionistai greitai „perdega"
Stresas neigiamos įtakos turi ne tik sveikatai – dėl jo atsiranda sunkumų bendraujant, žmogus nebeskiria dėmesio savo išvaizdai, atsiranda socialinė izoliacija, sumažėja lytinis potraukis, prastėja darbo rezultatai, santykiuose su bendradarbiais atsiranda įtampa.
Gydytojams neretai tenka matyti vadinamojo „perdegimo“ atvejus, kai žmogus, dirbęs savo svajonių darbą, praranda kūrybingumą, nes jaučiasi prievartaujamas, iš jo per daug reikalaujama arba jis pats siekia būti tobuliausiu.
Prof. V.Budrio manymu, polinkis į perfekcionizmą užkoduotas lietuvių genuose. O ši savybė tiesia kelią streso link – kaip pastebėjo neurologas, daugybė žmonių turi nerealių lūkesčių, kurių siekia bet kokia kaina, aukodami savo interesus ir laisvalaikį. Dėl to jie patiria daug streso.
O E.Laurinaitis prisiminė lietuvių liaudies tautosaką: „Ar prisiminate posakį: „Gera prekė pati save giria“. Jame užkoduota potekstė – turi nesigirti, kad tave pastebėtų, turi labai daug dirbti ir stengtis.
O gal geriau apie tai pasakyti, o ne parodyti? Darbo rezultatai neparodo žmogaus vertės. Jeigu jis pats viduje neturi vertės pojūčio, perkelia jį į išorę, kitaip tariant, išoriniai dalykai tampa svarbesni už vidų, stresas neišvengiamas“.
Todėl, pasak jo, labai svarbu turėti saiką. „Tobulybės siekis yra akligatvis, žmogaus pretenzijos į Dievo, kuris niekada neklysta, vaidmenį. O žmogus turi klysti, nes klaidos – tai pamokos“, - kalbėjo E.Laurinaitis.
Keletas specialistų patarimų
Tad ką specialistai patartų, kaip sumažinti streso pasekmes?
Pirmiausia – ryžtingai spręsti problemas, nepalikti jų neišspręstų.
Dalintis problemomis su artimaisiais – todėl labai svarbu turėti žmonių, su kuriais galima tuo dalintis.
Nekelti sau ir kitiems nerealių tikslų.
Didinti fizinį aktyvumą – tai puikus būdas stresui išlieti.
Riboti svaigalų vartojimą.
Labai svarbu mokytis atsipalaiduoti – užsiimti meditacija, kvėpavimu, judesiais. Užsiimti mėgstama veikla, atitrūkti nuo digiklių.
Svarbi ir subalansuota mityba, kurioje būtų daug magnio.
Jeigu paties susidoroti su stresu nepavyksta – kreiptis į gydytoją.
