AM duomenimis, nors Lietuvoje vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija 2013 metais neviršijo leidžiamos normos, tačiau lyginant su 2012 metais didžiuosiuose miestuose išaugo 19–38 proc. Mažesniuose pramonės centruose užfiksuotas 16–44 proc. augimas.
Kaune Petrašiūnuose užterštumas padidėjo 21 proc., Vilniuje, išskyrus Lazdynų mikrorajoną – 15-23 proc. Per dešimtmetį kietųjų dalelių vidutinė metinė koncentracija didėjo Klaipėdoje, Mažeikiuose, Naujojoje Akmenėje, Vilniaus senamiestyje ir nedaug Kauno Petrašiūnų mikrorajone.
Nors oro kokybės normų dar neviršija, tačiau didėja ir smulkesnių kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore.
AM pabrėžia, kad susirūpinimą kelia tai, jog daugiau dienų nei leidžiama pernai buvo viršyta ribinė kietųjų dalelių koncentracijos dalis. Viršyti vidutinę paros kietųjų dalelių koncentraciją leidžiama 35 dienas per metus.
Šiauliuose koncentracija buvo viršyta 49 dienas, Kauno Petrašiūnų mikrorajone – 44 dienas, Vilniaus Žirmūnų mikrorajone 43 dienas.
Daugiausiai tokių viršijimų fiksuojama šildymo sezono metu ir pavasarį, kai transporto priemonės ir vėjas kelia dulkes nuo neišvalytų ar nepakankamai išvalytų po žiemos gatvių ir kelkraščių.
Pastebima, kad Lietuvoje didėja oro užterštumas dėl kuro deginimo ir degalų naudojimo atsirandančiu teršalu benzo(a)pirenu, sukeliančiu vėžį. Pernai jo koncentracija Petrašiūnų ir Žirmūnų mikrorajonuose bei Šiauliuose ir Klaipėdos centre ore viršijo nuo 2013 metų pradžios įsigaliojusią normą.
Už teršalų koncentracijos ore normų laikymąsi atsakingos savivaldybės.
