Guvus ir nuo mažumės linksmas Abhajus susirgo praėjus trims mėnesiams po savo trečiojo gimtadienio. Iki tol berniukas augo sveikas, nesirgo mažakraujyste, nors tėvai maitino vaiką vegetariškai.
Panašūs į gripą negalavimai iš pradžių nesukėlė įtarimų. Vaikas kosėjo, slogavo, karščiavo, tai truko kelias savaites. Šeimos gydytoja ramino motiną, kad tai gripas. Kai berniuką pradėjo kamuoti aukšta temperatūra, buvo atliktas bendrasis kraujo tyrimas.
Ūminė leukemija – tokią sūnaus diagnozę išgirdo moteris 2009-ųjų spalį. Iš pradžių, berniuko savijautai smarkiai pablogėjus, jis buvo pervežtas iš Šiaulių į Kauno klinikas. Ten jis pirmą kartą gyvenime praleido naktį be mamos.
„Rytą nuėjusi į palatą radau prie lovos pririštą sūnų – jis blaškėsi, verkė, ieškojo manęs, todėl slaugytojams teko jį pririšti. Tas vaizdas buvo siaubingas“, – prisimena Birutė.
Nerimas dėl sūnaus paliko žymę Bhakti dvasinį vardą turinčios moters veide.
Ji nesitraukia nuo sūnaus, nes žino, kaip stipriai jis yra prie jos prisirišęs. Birutė negali sau atleisti, kad tą kartą reanimacijoje palikusi nakčiai vieną sūnų rado jį pririštą prie lovos.
Vėliau Abhajus buvo perkeltas iš Kauno į Vilnių. Vaikų ligoninėje jam buvo taikoma chemoterapija, čia jis praleido pusantro mėnesio.
Šalutinis chemoterapijos poveikis buvo sunkus – kurį laiką berniukas nenorėjo valgyti, jam skaudėjo pilvą. Tai buvo sunkus metas.
„Sūnus dažnai verkė, tas verksmas draskė širdį“, – prisimena Birutė.
Kaip tik tuo metu vienas šeimos draugas pamatė laidą apie Brazilijoje, Abadianijos mieste, gydyklą įkūrusį netradicinius metodus taikantį gydytoją Joao, prisistatantį John of God (Johnas iš Dievo).
„Visada tikėjau ir dabar tikiu, kad įmanoma vėžį išgydyti alternatyviosios medicinos metodais“, – prisipažino šiaulietė moteris.
Abhajaus tėvai ėmė ieškoti informacijos apie stebuklingų galių turintį brazilą.
„Kai suaugęs žmogus suserga, jis gali pats priimti sprendimą, ką daryti ir kaip kovoti su vėžiu. Kai suserga vaikas, tėvams būna be galo sunku“, – kalbėjo Birutė.
Šiaulietė niekada neabejojo, kad išgydyti vėžį įmanoma ne tik mokslu pagrįstos medicinos būdais, bet ir alternatyviais. Daug laiko praleidusi rinkdama informaciją, kaip stabdyti ūminę leukemiją, moteris su sūnumi ryžosi kelionei į Braziliją. Chemoterapijos kursas liko nebaigtas.
Kai lėktuvas nusileido Brazilijoje, šiauliečius pasitiko tuo metu ten apsistojusi šeima iš Lietuvos. Apsigyvenę netoli garsios klinikos, Birutė su sūnumi vykdavo į meditacijos seansus.
Kiekvieną rytą Birutė matydavo, kaip minios žmonių laukia susitikimo su Johnu. Brazilijoje yra daugybė netradicinius metodus taikančių gydytojų, pas kuriuos plūsta ligoniai.
Johnas iš Dievo labiausiai žinomas Brazilijoje ir visame pasaulyje.
„Aš pati mačiau, kaip jis operuoja be skalpelio, – prapjauna pilvą, išima darinį arba auglį, nuleidžia šiek tiek kraujo, bet niekas nerėkia. Užsiuva paprasta adata ir nebūna jokių infekcijų“, – pasakojo Birutė.
Abhajaus susitikimas su gydytoju Johnu jo motinai įkvėpė viltį, kad sūnaus liga bus nugalėta.
„Jis nežadėjo, kad išgydys, bet nenuginčijamas faktas – Brazilijoje mano sūnus jautėsi kur kas geriau“, – pripažino Birutė.
Per viešnagę tolimoje šalyje berniukui nė karto nebuvo pakilusi temperatūra.
Devynios savaitės Brazilijoje pralėkė kaip viena diena, šiauliečiai grįžo namo, o po dviejų mėnesių berniuko sveikata žaibiškai pablogėjo. Kad taip gali nutikti, gydytoja buvo įspėjusi Abhajaus tėvus, kai jie ryžosi išeiti iš ligoninės nebaigę viso gydymo chemoterapija.
Tai buvo pirmasis ligos atkrytis, Abhajų teko skubiai vežti į ligoninę, jam vėl buvo taikoma chemoterapija. Be didelių sveikatos krizių berniukas ir šįkart atlaikė pusę metų trukusį gydymo kursą.
Tėvai įsitikinę, kad prie to prisidėjo ne tik Lietuvos gydytoju profesionalumas, bet ir Johno pastangos Brazilijoje.
Antrą kartą ūminės leukemijos atkrytis Abhajų ištiko šiemet, vasario pabaigoje. Glostydama sūnaus pilvą Birutė užčiuopė padidėjusią blužnį. Rytą motina su sūnumi kreipėsi į gydytoją hematologę, buvo pradėti tyrimai, o po jų motina su sūnumi atsidūrė Vaikų ligoninėje. Ir vėl pradėtas chemoterapijos kursas.
Dienas leisdama ligoninėje Birutė stengiasi, kad Abhajus gautų tokio maisto, kokį jis valgo namuose, – berniukas mėgsta brokolius, špinatus, riešutus, grikius, pieno produktus, ‘Basmati’ ryžius, aliejų, šviežias sultis.
„Tokia mityba yra visavertė ir niekaip negali būti susijusi su ligų atsiradimu, o ypač leukemija. Kai patekome į ligoninę, maistą dalijantys darbuotojai žinojo, kad esame vegetarai, bet jie neturėjo tokio maisto. Todėl aš pati verdu valgyti sūnui“, – pasakojo šiaulietė, su vyru dėl religinių įsitikinimų jau du dešimtmečius nevalganti mėsos ir neduodanti jos Abhajui.
Vis dėlto jų sūnus pažįsta mėsos skonį – giminaičiai slapta nuo tėvų jų sūnų maitindavo mėsos patiekalais.
„Mes esame dėkingi visiems sutiktiems žmonėms už patarimus ir maldas, ypač gydytojams, padedantiems mums kartu su sūnumi eiti sunkiu ligos keliu“, – sakė Birutė, slauganti palatoje savo sūnų Abhajų.
Po chemoterapijos organizmas ypač jautrus infekcijai
Gražina Kleinotienė
Medicinos mokslų daktarė, Vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriaus vyriausioji ordinatorė
„Ūminei leukemijai gydyti būtina chemoterapija, nėra kitokių efektyvių metodų, todėl nepadės ekstrasensai, užkalbėtojai ar žolininkai.
Chemoterapija sukelia daug komplikacijų, o tėvai labiausiai sielojasi matydami kenčiantį vaiką. Jie pradeda ieškoti kitokios pagalbos manydami, kad galės palengvinti vaiko kančias.
Onkologinėmis ligomis sergančių vaikų mityba turi būti racionali. Yra svarbu, kad vaiko organizmas gautų visų būtinų medžiagų.
Bėda ta, kad taikant chemoterapiją kurį laiką labai pablogėja kraujo rodikliai, sumažėja sargybiniais vadinamų leukocitų bei neutrofilų kiekis, o šios ląstelės užkerta kelią žarnyno infekcijai, kuri vaikui gali būti pražūtinga. Dėl to neleidžiame vaikams valgyti žalumynų, o tik termiškai apdorotą maistą.
Todėl sergančio onkologine liga vaiko mityba negali remtis vegetarizmu ir žaliavalgyste.
Chemoterapija keičia skonio receptorius, tuomet patys vaikai pasirenka, koks maistas tinkamiausias. Vidaus balsas – geriausias patarėjas.
Būna taip, kad niekada nemėgęs kiaušinių vaikas užsimano būtent jų ir suvalgo po dešimt per dieną. Tai rodo padidėjusį baltymų poreikį.
Ligoninės maistas gali neatitikti vaikų norų, bet visada yra galimybė juos palepinti. Mes turime dvi virtuvėles, todėl sergančių vaikų mamos gali ruošti tokius patiekalus, kokių jie nori.“
